Tuo tarpu ministro atstovė spaudai sakė, kad prieš išvykstant į Sankt Peterburgą Balčytis gavo keletą Rusijos pusės siūlomų pakeitimų, todėl, nesuderinus jų tarpusavyje bei nepritarus Lietuvos ministrų kabinetui, jokio pasirašymo būti negali. Vakar vakare ministras susitiko su Rusijos transporto ministerijos vadovu Sergejumi Franku ir aptarė projekto detales.
Kaliningradui - ES pinigai
Liepą neeiliniame Lietuvos ir Rusijos transporto darbo grupės posėdyje nuspręsta, jog susitarimas bus pasirašytas rugsėjį Sankt Peterburge vyksiančioje tarptautinėje Eurazijos transporto konferencijoje. Tačiau prieš keletą dienų Balčytis gavo Rusijoje pakoreguotą projektą. LŽ duomenimis, projekto korekcijos yra nenaudingos Lietuvai ir pamina strateginį tikslą - padidinti krovinių srautą Klaipėdos uoste.
Tėvynės sąjungos frakcijos atstovai kreipėsi į premjerą Brazauską ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Alvydą Sadecką, prašydami, kad projektas būtų detaliai išnagrinėtas uždarame posėdyje. Lė duomenimis, dar liepą Valstybės saugumo departamento specialistai parengė dokumentus su grifu "Slaptai", kuriuose buvo konstatuota, jog "įgyvendindama projektą Rusija siekia ne tik kontroliuoti strateginiu požiūriu svarbų tranzitą per Lietuvą, bet ir Kaliningrado uosto plėtrai gauti ES finansinę paramą".
VSD įžvelgia grėsmę
LŽ duomenimis, VSD atstovai taip pat akcentavo, jog nuo 2000-ųjų įgyvendinamas Rusijos-Lietuvos projektas "Iniciatyva K2" buvo naudingas tik Kaliningrado uostui, kuris Klaipėdos uosto sąskaita per šį laikotarpį padidino krovinių srautą daugiau kaip du kartus. Be to, neoficialiais duomenimis, departamente manoma, jog, kurdama krovinių srautų reguliavimo tarpines įmones, Rusija siekia kontroliuoti tranzitą per Baltijos šalių uostus ir atimti tranzito reguliavimo svertus iš šių šalių vyriausybių.
LŽ turimais duomenis, VSD manoma, kad įmonėse, susijusiose su krovinių tranzitu per Lietuvą, gali dirbti buvusių bei esamų Rusijos bei Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai.
"Graži idėja"
Sadeckas LŽ teigė, jog gali būti, kad medžiagą apie projektą jo vadovaujamas komitetas yra gavęs, tačiau komentuoti tai atsisakė. O buvęs susisiekimo ministras liberaldemokratas parlamentaras Dailis Barakauskas LŽ sakė, kad projektas turėjo apkrauti ne tik "Lietuvos geležinkelius", bet ir Klaipėdos uostą. "Dėl nesėkmingų derybų su Rusijos geležinkelių ir Transporto ministerijomis Lietuva prarado galimybę padidinti Klaipėdos uosto apkrovimą. Toks buvo strateginis uždavinys, tačiau apie tai nebekalbama", - LŽ sakė Barakauskas.
Anot parlamentaro, šiandien krovinių srautas į Klaipėdą yra sumažėjęs, tačiau padidėjęs į Kaliningrado uostą - toks nesėkmingų derybų rezultatas.
