Automobiliai
Nors šiais metais daug dėmesio skirta hibridiniams ir elektriniams automobiliams, daugelis koncepcinių ir parodose demonstruotų modelių buvo per brangūs naudoti masiškai. Viskas pasikeitė, kai bendrovė „Nissan“ paskelbė apie kitais metais pasirodysiantį automobilį „Nissan Leaf“.
Penkių vietų hečbeko tipo elektromobilis galės be didesnio vargo įveikti 200 km atstumą, o ličio jonų bateriją sugrįžę namo įkrausite iš įprasto elektros tinklo. Įsigiję apie 65 tūkst. litų kainuosiantį automobilį į degalinę galėsite užsukti tik dešrelės ar kavos. Norint, kad šie automobiliai paplistų Lietuvoje, valdžiai tereikia pasirūpinti subsidijomis (JAV vyriausybė kiekvienam elektromobilio pirkėjui sugrąžins apie 15 tūkst. litų) ir įrengti porą elektros degalinių, vieną – tarp Vilniaus ir Kauno, kitą – tarp Kauno ir Klaipėdos.
Į naujovių sąrašą įtraukėme ir hibridinį automobilį „Mercedes S400 BlueHybrid“ už inžinierių pastangas kuriant gerokai efektyvesnes naujos kartos automobiliams skirtas ličio jonų baterijas. Dėl didesnio baterijų efektyvumo sunaudojama net 30 proc. mažiau degalų nei jų sunaudoja hibridiniai automobiliai. Be to, tai – „Mercedes“.
Kosmoso tyrimai
Šiais metais NASA ne tik sėkmingai išbandė raketas „Ares“, kada nors nugabensiančias žmones į Mėnulį, į Žemės orbitą iškėlė kosminį teleskopą „Kepler“, ieškosiantį į mūsų planetą panašių ir gyvybei tinkamų pasaulių, bet ir paskelbė kontraversišką teoriją: marsiečiai jau apsilankė Žemėje ir, tiesą sakant, jie – tai mes. Dar 1996 m. rastas meteoritas „Allen Hills“, atlėkęs iš Marso, sukėlė daug diskusijų. Tiek NASA, tiek Baltieji rūmai prakalbo apie galimai aptiktą gyvybę Marse. Daugiau nei dešimt metų trukusius tyrimus vainikuoja nauji rezultatai: cheminė uolienos sudėtis leidžia kalbėti apie kažkada ten gyvavusius mikroorganizmus, veikiausiai ne žemiškos kilmės, bet šiek tiek primenančius vadinamąją magnetinę bakteriją mūsų planetoje. Nejaugi gyvybė į Žemę atskriejo iš kito pasaulio? Tikrąjį atsakymą veikiausiai sužinosime tik išsilaipinę Marse.
Žãvi ir privačių bendrovių kosmoso užkariavimai. Bendrovė „SpaceX“ įsitraukė į kosminių palydovų iškėlimo į orbitą veiklą, taip pat gavo padorią net 1,6 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį iš NASA dėl krovinių gabenimo į Tarptautinę kosminę stotį. Bendrovė nesustoja ir toliau tobulina raketas „Falcon“. Kitas svarbus žingsnis – bendrovės „Virgin“ sukurtas erdvėlaivis „SpaceShipTwo“, galėsiantis kosminius turistus iškelti į Žemės orbitą. Dėl naujų technologijų skrydžio kaina sumažėjo drastiškai – nuo 20 mln. iki vos 200 tūkst. JAV dolerių.
Kompiuteriai
Kasmet vis spartėjantys bendrovės „Intel“ procesoriai paspartėjo ir šiemet, o „Intel“ plėtros forume buvo pademonstruotas pagal 22 nm technologiją pagamintas procesorius su net 2,9 mlrd. tranzistorių.
Bendrovė „Google“ įsivėlė į naršyklių karus pristatydama savąją „Chrome“ ir pasiūlydama elektroninio pašto alternatyvą – sistemą „Google Wave“, kur visi pokalbiai ir susirašinėjimai matomi realiu laiku, ne tik paspaudus „Enter“ klavišą, o vietoj laiškų keičiamasi šių pokalbių išklotinėmis su įterptais dokumentais bei vaizdo ir garso medžiaga.
Vis dėlto šauniausia šių metų naujove laikome bendrovės „Microsoft“ prototipinę sistemą „Project Natal“, leisiančią žaisti žaidimus su „Xbox 360“ nenaudojant valdymo pultelių, žaidimą valdant balsu ir kūno gestais. Tai, kuo pradžiugino „Nintendo Wii“, evoliucionuoja į visiškai kitokią sistemą: po televizoriumi statomas įrenginys fiksuoja 48 kūno taškus ir įsiklauso į jūsų sakomus žodžius, tad jus pažins iš veido, reaguos į balsu vykdomus nurodymus ir suteiks neišdildomų pojūčių žaidžiant.
Medicina
Šiais metais pasaulį sukrėtė ir mirtinų ligų protrūkiai. Kol farmacininkai kuria naujus vaistus, o sąmokslo teorijų šalininkai skelbia įvairiausias teorijas, prisiminkime kitą taip pat pavojingą ligą – AIDS. Nors viruso struktūra buvo identifikuota net prieš 20 metų, tyrėjams tik šiemet pavyko sukurti pirmąją vakciną nuo ŽIV infekcijos. Šešerius metus trukę bandymai parodė, kad sukurta vakcina daugiau nei 30 proc. sumažina užsikrėtimo tikimybę. Kol kas vakcina nepatvirtinta, bet tolesni tyrimai daug žadantys.
Pasistūmėta ir klonavimo srityje. Kai 1997 m. mokslininkai paskelbė sėkmingai klonavę avį Dolly, jie veikiausiai nesitikėjo greito komercinio pritaikymo, bet jau šiemet buvo klonuoti net penki mirę augintiniai. Maždaug 144 tūkst. JAV dolerių kainuojanti procedūra sugrąžins jums prarastą augintinį. Kodėl tai svarbu? Proveržis šioje srityje leis pažeistą organą pakeisti ką tik naujai užaugintu.
Beveik 190 metų nesikeitęs ir ant kiekvieno daktaro kaklo kabantis stetoskopas pagaliau patobulintas. „3M Littmann Electronic Stethoscope 3200“ kartu su gydytoju klausosi paciento širdies dūžių ir ieško anomalijų. Visi surinkti duomenys „Bluetooth“ ryšiu perduodami į kompiuterį, tad akimirksniu galima turėti tikslią širdies kardiogramą. Tyrėjai apskaičiavo, kad tokie stetoskopai gydymo įstaigose vien JAV per metus sutaupytų apie 9,4 mlrd. JAV dolerių, nes nereikėtų daryti nereikalingų echokardiogramų.
Kitos įdomios naujovės
Jūsų kitais metais įsigytas trimačio vaizdo televizorius gali atkeliauti ne įprastoje putų polistireno, bet „EcoCradle“ pakuotėje, kuri nuo įprastų skiriasi tuo, kad laikui bėgant suyra, o jos gamyba kelis kartus pigesnė ir efektyvesnė. Minėtoji medžiaga ne gaminama, bet auginama iš tam tikro pelėsio, prieš tai pasirinkus norimą formą.
Balandžio pradžioje Vinskonsino universiteto (JAV) doktorantūros studentas Adamas Wilsonas su profesoriumi Justinu Williamsu pademonstravo įrenginio, galinčio užrašyti tekstą naudojantis vien tik mintimis, prototipą. Žmogui tereikia susikoncentruoti ties viena ar kita raide kompiuterio ekrane ir ant galvos pritvirtintas įtaisas, nagrinėdamas smegenų aktyvumą, suras raidę, apie kurią galvojate. Šie tyrimai ateityje turės padėti visiškai paralyžiuotiems pacientams bendrauti su artimaisiais. Kol kas toks teksto rašymas ne itin spartus, per minutę parašyti pavyks viso labo aštuonias raides.
Pasaulis nėra toks didelis, tad anksčiau ar vėliau jis bus užstatytas pastatais. Dirbamos žemės plotams mažėjant, fermerius turėtų sudominti žinia apie galimybę derlių auginti vertikaliai. Bendrovė „Valcent“ tyrinėja vertikalias hidroponinio auginimo fermas, kuriose augalai išdėstomi ratu tam tikrais lygiais, o dėl sukimosi jie visi augalai gauna pakankamai saulės šviesos. Taip pat kuriami būdai, kaip kuo efektyviau augalus laistyti ir tręšti. Tokiu principu galima steigti fermas tiesiog dangoraižių viršūnėse ir taupyti transportavimo išlaidas.
Šalia vertikalių fermų turėtų atsirasti ir dirbtinės mėsos laboratorijos. Genialus olandų mokslininkas Willemas van Eelenas, vos nemiręs badu Japonijos belaisvių stovykloje, įsitikinęs, kad pasaulį nuo bado galima išgelbėti dirbtine mėsa, kuri turėtų užaugti iš dirbtinai sukultūrintų kamieninių ląstelių. Šiais metais pasiektas proveržis atliekant bandymus ir siekiant užauginti kiaulės šlaunį tiesiog mėgintuvėlyje. Ragavusieji šios mėsos teigia, kad skonis visai nesiskiria.
