Be to, užklupus krizei įmonės ir įstaigos neretai atleisdavo dalį darbuotojų, o likusiems mokėdavo tik kiek mažiau, užuot išsaugojusios žmones ir sumažinusios atlyginimus visiems. Taigi bjauriausia krizės grimasa tapo ne mažėjančios algos, o augantis nedarbas.
Vieniems atlyginimai tirpo, kitiems – augo
Remiantis išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 5 metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (iki mokesčių) išaugo 1,8 karto. Tiesa, jis kilo tik 2005-2008 m., o pernai, įsisiautėjus krizei ir pradėjus smukti ūkiui, ėmė mažėti. Pastarąjį dešimtmetį algos, palyginti su ankstesniais metais, mažėjo tik 2000-aisiais (1,7 proc.), šaliai atsigaunant po Rusijos krizės.
Pernai vidutinis atlyginimas sudarė 2052 Lt ir, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 99 Lt (4,6 proc.). Atskaičius mokesčius žmonės vidutiniškai uždirbdavo po 1599 Lt (ši suma sumažėjo 52 Lt – 3,1 proc.).
Atlyginimus koregavo ne tik sunkmetis, bet ir pakeisti mokesčiai – gyventojų pajamų mokestis pernai sumažėjo nuo 24 proc. iki 15 proc., tačiau buvo įvestas naujas 6 proc. sveikatos draudimo mokestis. Taip pat pasikeitė neto darbo užmokesčio (po mokesčių) skaičiavimui taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka.
Statistikos departamento duomenimis, atsižvelgus į infliaciją, realusis darbo užmokestis pernai sumažėjo 7,3 proc.
Pasak statistikų, atlyginimai buvo karpomi beveik visose ekonominėse veiklose. Labiausiai jie mažėjo statybos sektoriuje (23 proc. – iki 1872 Lt), kasyboje ir karjerų eksploatavime (13 proc. – iki 2481 Lt). Viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime algos mažėjo 9,5 proc. iki 2777 Lt, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, automobilių ir motociklų remonto sektoriuje – 8 proc. iki 1766 Lt.
7,7 proc. (iki 1147 Lt) darbo užmokestis sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, beveik tiek pat (iki 1947 Lt) – nekilnojamojo turto operacijose.
Nepaisant krizės, kai kuriose srityse atlyginimai augo: švietime – 7,9 proc. (iki 2110 Lt), informacijos ir ryšių sektoriuje – 2,6 proc. (iki 2911 Lt), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriuje – 1,8 proc. (iki 2971 Lt).
Didžiausi atlyginimai buvo priskaičiuojami pastaruosiuose dviejuose ir finansų bei draudimo sektoriuje (4046 Lt). Mažiausiai uždirbo viešbučių, restoranų ir kavinių darbuotojai, dirbantieji žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (1608 Lt), kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (1636 Lt).
Algos valstybiniame ir privačiame sektoriuose kito netolygiai. Jos kur kas sparčiau (7,1 proc.) mažėjo privačiose įmonėse ir vidutiniškai siekė 1913 Lt (užpernai kilo 17,2 proc.). Valstybiniame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2283 Lt ir sumažėjo vos 2,2 proc. (užpernai kilo 23,4 proc.). Bene labiausiai tam įtakos turėjo dar ankstesnės Vyriausybės suplanuotas mokytojų ir medikų atlyginimų didinimas. Mokytojų algos pakilo 22 proc. iki 2870 Lt, o gydytojų – 2,4 proc. iki 4130 Lt.
Kirpti algas – mažiau skausminga nei atleisti
„Jau seniai buvo sakoma, kad juodžiausia krizės pasekmė bus nedarbo didėjimas, o ne atlyginimų mažėjimas“, - DELFI sakė ekonomistas R. Lazutka.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis bedarbių skaičius pernai siekė 226 tūkst. Lt ir, palyginti su 2008 m., išaugo 2,4 karto. Darbo biržoje gruodį buvo įregistruota net 269 tūkst. bedarbių.
Anot ekonomisto, nors valdžia daug kalbėjo apie algų mažinimą biudžetiniame sektoriuje, vidutinis darbo užmokestis čia sumažėjo ne itin smarkiai. „Labiausiai buvo karpomi aukštų valdininkų ir pareigūnų atlyginimai, o jie sudaro nedidelę biudžetinio sektoriaus darbuotojų dalį. Daugumą čia sudaro mokytojai, gydytojai, policininkai, kurių algos augo arba mažėjo ne taip labai“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis priminė, kad bazinė alga, kuria remiantis skaičiuojami atlyginimai valstybės pareigūnams, buvo sumažinta, ir ne pora procentų, tačiau tik antroje metų pusėje.
R. Lazutka sutiko, jog neretai dalis darbuotojų buvo atleidžiama, kad likusieji galėtų gauti ne itin smarkiai apkarpytas algas, užuot jas sumažinus visiems tolygiai ir išsaugojus žmones. Taip esą buvo elgiamasi ir valstybinėse įstaigose – darbo netekdavo valytojos, staliai ar pan., o sumažintus atlyginimus kartais kompensuodavo priedai.
„Girdėti daug šnekų, kad algos labai sumažėjo, bet ne tiek, kiek smuko ekonomika. Jos labiau buvo apkarpytos privačiame sektoriuje. Bet ir įmonės, susidūrusios su sunkumais, mieliau atleisdavo darbuotojus, o ne kirpdavo vienodai visiems“, - teigė ekonomistas.
Bet jis nepritarė, kad krizė yra tinkamiausias metams biurokratams šienauti: „Jei reikia rinktis, ar algas mažinti, ar valdininkų skaičių, algų karpymas yra mažiau skausmingas. Nes atleidus reikia rasti, iš ko mokėti žmogui bedarbio pašalpą, jis ima skursti arba išvažiuoja. Taigi valdžiai nėra ko girtis, kad mažina biurokratų skaičių. Nors jei kokia įstaiga nereikalinga, reikia ją visai uždaryti, ar krizė būtų, ar ne.“
