Pasak ministerijos patarėjo, Baltijos jūros ekologijos komisijos Stebėjimo grupės nario Urmo Lipso, insekticidų ir kitų chloro turinčių medžiagų, taip pat sunkiųjų metalų koncentracija per pastaruosius 30 metų jūroje sumažėjo.

Kai kurių kitų medžiagų, tokių kaip dioksinas, tebėra tiek pat, kadmio kelis kartus padaugėjo.

Tuo tarpu tarptautinės organizacijos "Greenpeace" duomenimis, dioksinų ir kitų žmogaus gyvybei pavojingų organinių junginių Baltijoje besiveisiančios žuvys turi daugiau negu kitų jūrų žuvys.

Viename neseniai paskelbtų tyrimų "Greenpeace" specialistai pažymi, kad Švedijos ir Suomijos sveikatos apsaugos struktūros nustatė apribojimus vartoti maistui Baltijos žuvis.

Pavyzdžiui, Švedijoje rekomenduojama moterims prieš gimdymą ir po jo ne dažniau kaip kartą per mėnesį valgyti silkių, lašišų ir upėtakių, sužvejotų Baltijos jūroje, visiems kitiems gyventojams - ne dažniau kaip kartą per savaitę. Suomijoje rekomenduojama mažiau valgyti Baltijoje sužvejotų silkių.

Kaip pareiškė Estijos aplinkosaugos ministerija, Švedija patai rekomenduoja pakrantės regionų gyventojams todėl, kad jie valgytų ne tik žuvį.

Pasak U.Lipso, Švedijos valstybės rekomendacijos susijusios su tuo, kad iki šiol nenustatyta, kaip veikia žmogaus organizmą bioakumuliacija.

Ministerijos duomenimis, iš tikrųjų nuodingųjų medžiagų Baltijos jūroje mažėja, tai rodo toks pavyzdys, kad čia daugėja jūrinių erelių.