Iki 2009-ųjų BVP nuolat didėjo vidutiniškai 7,4 proc. per metus, taigi pernai praradome dvejų metų vidutinį BVP prieaugį“, - pažymėjo ji, pristatydama pirmąjį BVP įvertį. Kartu V. Lapėnienė teigė, kad po reikšmingo BVP lygio nukritimo pirmąjį ketvirtį (beveik iki 2005 m. lygio), antrą pusmetį stebimas nežymus kritimo lėtėjimas.

Tačiau V. Lapėnienė neskubėjo demonstruoti optimizmo: „Tikrai nedrįsčiau fiksuoti recesijos pabaigos. Jei lyginame su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu – penkis ketvirčius iš eilės BVP mažėjo, o lyginant su ankstesniu ketvirčiu, jo augimas užfiksuotas tik eliminavus sezono pokyčius ir atsitiktinius reiškinius.“

Labiausiai nukentėjo statybų sektorius

Išankstiniais Statistikos departamento vertinimais, 2009-aisiais BVP siekė 92,450 mlrd. Lt to meto kainomis. Palyginti su ankstesniais metais, jis sumažėjo 15 proc. Vienam šalies gyventojui teko 27 685 Lt BVP, ketvirtąjį ketvirtį – 7156 Lt.

Nežymus bendrosios pridėtinės vertės augimas užfiksuotas tik žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (1,6 proc.). Labiausiai ji krito statybos (43,3 proc.), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (17,3 proc.), pramonės ir energetikos (14,4 proc.) sektoriuose, kiek mažiau – valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos grupėje (1,8 proc.).

Praėjusių metų ketvirtą ketvirtį BVP siekė 23,898 mlrd. Lt ir, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo 13 proc. Patikslintais duomenimis, trečią ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 23,799 mlrd. Lt ir, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo 14,2 proc. Praėjusių metų pabaigoje, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, BVP smuko 4,9 proc., tačiau eliminavus sezono įtaką jis ūgtelėjo 0,1 proc.

BVP smukimas prasidėjo jau užpernai – ketvirtą ketvirtį jis krito 2,2 proc., pernai pirmą ketvirtį – 13,3 proc., antrą ketvirtį – net 19,5 proc.

Skaudžiausiai krizės padarinius patyrė statybos sektorius. Po didžiulio nekilnojamojo turto sektoriaus augimo, 2009 m. nuosmukis esą padengė ankstesnių trejų metų augimą. Statybos darbų sumažėjimas lėmė ir prekybos bei statybines medžiagas gaminančių pramonės įmonių veiklos rezultatus.

Pramonėje sukurtos pridėtinės vertės pokytis buvo artimas viso ūkio smukimui (14,4 proc.), o gamyba sumažėjo 17,3 proc. Mažiausiai susitraukė paslaugų sektorius – 1,8 proc. (šios veiklos svyravimus daugiausiai lemia paslaugų kainos kitimas, o pačių paslaugų apimtis mažai kinta).

Jei ne akcizų ir PVM didinimas, defliacija būtų siekusi 4 proc.

Gruodį metinė infliacija sudarė 1,3 proc. ir buvo 7,2 proc. punkto mažesnė nei užpernai, kai ji siekė 8,5 proc. Didžiausias – 2,7 proc. mėnesinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimas buvo užfiksuotas pernai sausį. Visus mėnesius nuo balandžio, išskyrus rugsėjį ir lapkritį, buvo fiksuojamas kainų kritimas. Žemiausiai metinė infliacija krito spalį – iki 1,3 proc. Panašaus dydžio infliacija – 1,1 proc. buvo tik 2004 m. birželį.

Anot V. Lapėnienės, infliaciją labiausiai lėmė 21,7 proc. pakilusios alkoholio ir tabako kainos, 10,5 proc. pabrangęs transportas. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai atpigo 4,4 proc., išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms – 5,6 proc.

Kainų pokyčiams įtakos turėjo 2009 m. dukart didinti pridėtinės vertės mokesčio ir triskart – akcizų tarifai. Kaip spaudos konferencijoje pažymėjo departamento vadovo pavaduotoja, jei akcizai ir PVM tarifas nebūtų kilę, gruodį būtų buvusi fiksuojama metinė 4,1 proc. defliacija.

Pasak statistikų, valstybės ir savivaldos institucijų reguliuojamos kainos (komunalinių paslaugų, kai kurių sveikatos priežiūros, transporto, ryšių, švietimo, socialinių paslaugų ir pan.) padidėjo kur kas daugiau, nei rinkos kainos.

V. Lapėnienės žodžiais, Lietuvoje vidutinė metinė infliacija pernai buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje – mūsų šalį aplenkė tik Rumunija. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, infliacija Lietuvoje siekė 4,2 proc. ir buvo 6,9 proc. punkto mažesnė nei užpernai, tačiau net 8,4 karto didesnė už Statistikos departamento apskaičiuotą Mastrichto infliacijos kriterijų (0,5 proc.). Tiesa, jį viršijo visos ES narės, išskyrus Estiją ir Kiprą.

Mažiausiai parduota automobilių, kompiuterių ir baldų

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, palyginti su 2008 m., sumažėjo 27,7 proc. palyginamosiomis kainomis ir nukrito į 2005 m. lygį. Labiausiai smuko prekyba automobiliais ir motociklais bei jų remontas (45,3 proc.), taip pat prekyba kompiuteriais ir programine įranga (54,5 proc.), baldais, apšvietimo įranga ir kitomis namų ūkio prekėmis (49,7 proc.).

Prekyba baisto prekėmis sumažėjo 18,7 proc. ir vos 2,2 proc. viršijo 2004 m. rodiklį, didžiųjų prekuybos tinklų apyvarta smuko 15,7 proc. Tačiau net 16,4 proc. išaugo užsakomojo pardavimo paštu arba internetu įmonių apyvarta. Mažmeninės prekybos sektoriuje toliau didėjo koncentracija, nes mažiausiai apyvarta smuko daugiau kaip 50 darbuotojų turinčiose įmonėse.

Kalėdinė prekyba esą šiek tiek padidino mažmeninės prekybos apimtis, bet, lyginant su 2008 m., didelio apyvartos augimo nebuvo. Anot V. Lapėnienės, labiausiai gyventojai apribojo išlaidas ne pirmo būtinumo prekėms, o būtiniausioms ribojo ne taip labai.

Materialinės investijos per metus sumažėjo trečdaliu ir siekė beveik 13 mlrd. Lt (maždaug tiek pat, kiek 2005 m.). Sparčiai augo tik investicijos į energetiką. Tiesioginės užsienio investicijos spalį sudarė 34,2 mlrd. Lt ir buvo 8 proc. didesnės nei metų pradžioje. Daugiausiai investavo švedai, vokiečiai, danai, lenkai ir rusai.

V. Lapėnienės pastebėjimu, Lietuvos įmonėms naudingiau gaminti eksportui, o ne vidaus rinkai. Tai patvirtina auganti ne vidaus rinkoje parduodama produkcijos dalis. Pernai eksportas (daugiausiai į Rusiją, Latviją, Vokietiją) siekė beveik 41 mlrd. Lt, o importas – 44,9 mlrd. Lt.

Vis daugiau gyventojų mato šviesą tunelio gale

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šį sausį buvo -45 – palyginti su gruodžiu, didesnis 5 proc. punktais, o nuo praėjusių metų sausio, kai vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo pats mažiausias nuo tyrimo pradžios – 2001 m., jis padidėjo 11 proc. punktų. Gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas: mažiau jų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir didelį bedarbių skaičiaus augimą. Sumažėjo žmonių, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą ir visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

Sausį 3 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 63 proc. – kad pablogėjo, o 34 proc. manė, kad nepasikeitė (gruodžį šie skaičiai buvo atitinkamai 2 proc., 67 proc. ir 31 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius artimiausiais metais, 9 proc. žmonių vylėsi pagerėjimo, 55 proc. buvo nusiteikę pesimistiškai (gruodį – atitinkamai 8 proc. ir 57 proc.).

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 9 iš 10 gyventojų sakė, kad per praėjusius metus ji pablogėjo, vos 1 proc. – kad pagerėjo, likusieji pokyčių nepastebėjo. Kas dešimtas žmogus tikėjosi, kad Lietuvos ekonominė padėtis šiemet truputį pagerės, 58 proc. prognozavo pablogėjimą.

Pokyčių darbo rinkoje prognozės šiems metams, palyginti su gruodžiu, tapo kiek optimistiškesnės. Truputį sumažėjo gyventojų, laukiančių bedarbių skaičiaus didėjimo (iki 88 proc.), tačiau iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus augimą sumažėjo nuo 55 proc. iki 44 proc.

Miesto gyventojai optimistiškiau vertino tiek šalies ekonominės padėties, tiek namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Kaime sumažėjo gyventojų, prognozuojančių labai didelį bedarbių skaičiaus augimą ir šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėn.