Rajono meras Povilas Žagunis nesiryžo praėjusią savaitę vykusiame tarybos posėdyje prašyti jų apsispręsti, nors rėmimo klausimas jau buvo įtrauktas į darbotvarkę, ir jį atidėjo.
Rajono Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona Čiegytė tikino, kad šis reikalas įstrigo iš esmės dėl to, kad nežinia, kiek pinigų Savivaldybė iš savo skylėto šių metų biudžeto galės skirti paramai. „Sekundės“ žiniomis, rajono politikai dar labiau audrinasi dėl pačių rėmimo nuostatų ir principų.
Opozicijai atstovaujantieji kritikuoja dabartines paramos sąlygas. Pasak jų, paramą gauna nebūtinai tie, kuriems ji labiausiai reikalinga, tai yra gana stambūs verslininkai ir ūkininkai.
„Man atrodo, kad tokiems ūkininkams, kaip ponas Petras Nevulis ar Dembavos medelyno vadovė Vitalija Kuliešienė, turėtų būti gėda naudotis smulkiesiems skirta parama. Juolab kad jie dar ir Tarybos nariai“, – „Sekundei“ sakė rajono Tarybos narys, liberalsajūdininkas Jonas Katinas.
Jis siūlo remti tik tuos, kuriems to labiausiai reikia, tarp jų – ir paėmusius nedideles paskolas verslininkus, mažinti paramos dydį, bet paremti daugiau gyventojų. Eliminuoti iš potencialių paramos gavėjų ūkininkaujančius ar verslu užsiimančius Tarybos narius.
Panevėžio rajono meras P.Žagunis šį opozicijos siūlymą vadina nesąmone. Pasak jo, jeigu politikai atitinka paramos sąlygas, būtų neteisinga juos diskriminuoti dėl to, kad yra rajono Tarybos nariai.
Meras patikino: jis ir visi valdantieji už tai, kad paramą gautų labiausiai jos reikalingi verslininkai ir kuo daugiau jų. Jis leido suprasti, kad opozicija, siekdama pigaus populiarumo, tiesiog skuba užbėgti už akių.
Nenori, kad pravalgytų pinigus
Panevėžio savivaldybė ir anksčiau rėmė rajono verslininkus – kompensuodavo dalį palūkanų. Tačiau pernai dėl sunkmečio to atsisakė. Nors šiemet krizė gilesnė, rajono smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo komisija pasiūlė vėl kompensuoti įmonėms ir ūkininkams paskolų, paimtų iš kredito įstaigos, palūkanas.
„Verslininko, aišku, tūkstančio ar kelių tūkstančių litų parama neišgelbės, bet vis šiokia tokia paspirtis. Bent jau morališki žmogus jausis palaikomas“, – aiškino šios komisijos pirmininkas, Tarybos narys Vytautas Liepa.
Komisija Savivaldybei taip pat siūlo palūkanas kompensuoti ne ilgiau kaip ketverius metus nuo sutarties pasirašymo dienos ir tik toms įmonėms, kurioms nekompensuojamos palūkanos iš kitų finansinių paramos šaltinių.
„Manome, kad nereikėtų remti, pavyzdžiui, gavusiųjų Europos Sąjungos paramą. Iki šiol į tai nebuvo atsižvelgiama“, – kalbėjo V.Liepa.
Komisijos nuomone, vienas verslininkas ir ūkininkas galėtų gauti iki 7 tūkstančių litų dydžio paramą.
V.Liepa neslėpė, kad nesutarimų dėl rėmimo sąlygų kilo ir tarp pačių komisijos narių.
„Todėl mes ir prašėm Tarybos pareikšti savo nuomonę, kad būtų rastas geriausias sprendimo variantas. Mano galva, tikslingiausia paremti tuos verslininkus, kurie kuria kažką naujo, perspektyvaus, o ne tokius, kurie tuos pinigus paprasčiausiai pravalgys“, – „Sekundei“ teigė komisijos pirmininkas.
V.Liepa, paklaustas, ką mano apie opozicijos atstovų siūlymą neleisti į paramą pretenduoti Tarybos nariams, atsakė, kad tam nepritaria.
„Lietuva – mažas „švogerių“ kraštas. Kur pasisuksi, visi kaip nors susiję – pažįstami, kaimynai, giminaičiai ir kt. Kuo kaltas Tarybos narys, kad jis – dar ir verslininkas? Svarbu, kad atitiktų paramos sąlygas“, – dėstė pašnekovas.
Spaudžia didinti sumą
Savivaldybė smulkiajam ir vidutiniam verslui šių metų biudžete preliminariai numačiusi apie 70 tūkstančių litų. J.Katino teigimu, opozicija siekia, kad ši suma būtų dvigubai didesnė.
O svarbiausia esą, kad paramą gautų smulkieji verslininkai ir ūkininkai, kuriems dabar sunkiausia.
„Mes jau antri metai veltui prašome peržiūrėti paramos nuostatas. Remti reikėtų dirbančius pagal verslo liudijimą, taip pat iki 10 hektarų ūkį turinčius ūkininkus, kuriems dabar parama praktiškai neprieinama, nes ją pasiima stambesnieji“, – kalbėjo politikas.
Jo nuomone, geriau paremti daugiau gyventojų mažesne suma, nei kelis – didesnėmis.
„Pagal dabartines paramos nuostatas, keliai gauti paramą atveriami paėmusiems didesnius kreditus, pavyzdžiui, 50 ir daugiau tūkstančių litų. O kas ima tokias paskolas? Be abejo, kad stambesni verslininkai ir ūkininkai. O smulkiausieji lieka už borto“, – aiškino J.Katinas.
Jo nuomone, apskritai skiriant paramą verslui, rajono Savivaldybėje trūksta skaidrumo ir viešumo.
Savivaldybė dar turi įsipareigojimų
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja A.Čiegytė sakė, kad Savivaldybė iš ankstesnių metų dar turi įsipareigojimų beveik 30 verslininkų kompensuoti palūkanas.
Ji pavirtino, kad gavusiųjų paramą sąraše – ir du Tarybos nariai P.Nevulis ir V.Kuliešienė, beje, kaip ir valdantieji, priklausantys tai pačiai Valstiečių partijai. Su pastaraisiais iki galo atsiskaityta pernai.
Vedėja nesutiko, kad visai neremiami patys smulkiausieji verslininkai, vadinamieji patentininkai. Pasak jos, Savivaldybė daugeliui kategorijų smukliųjų verslininkų taikė lengvatas įsigyti verslo liudijimus. 2009 metais iš viso jie gavo lengvatų už 138 tūkstančius litų.
Kitaip sakant, Savivaldybė, kad paremtų smulkiuosius, savu noru atsisakė tokio sumos, ji būtų įplaukusi į biudžetą.