Verslas pagal Algimantą Jablonską
Šviežiu šokoladu kvepiančių krautuvėlių „AJ šokoladas“ savininką Algimantą Jablonską nuosavo verslo imtis pastūmėjo pats gyvenimas.
„Tiesiog taip atsitiko, kad vedžiau būdamas dvidešimties ir buvau priverstas kažkaip išgyventi bei išlaikyti šeimą. Nežinau, ar toks pavyzdys tinkamas visiems. Tai yra likimas. Labai dažnai būna, kad neįmanoma elgtis protingai. Kartais tiesiog reikia elgtis taip, kaip situacija padiktuoja“, – žurnalui „Investuok“ pasakoja verslininkas, kuriam dabar priklauso Trakuose veikiantis restoranas „Šokolado sostinė“, 7 krautuvėlės ir viena kavinukė. Kitąmet šokolado mėgėjus A. Jablonskas ruošiasi pakviesti į dar vieną restoraną sostinės Pilies gatvėje, taip pat jis turi verslo plėtros JAV planų.
Pirma „užsiauginti raumenis“
Kalbėdamas apie tai, kada vertėtų pradėti verslą, A. Jablonskas pateikia savo 20-mečio sūnaus Irmanto pavyzdį. Prieš trejus metus laimėjęs televizijos projekte „Vertas milijono“, jis atidarė restoraną „Irmanto sriubos“.
„Jeigu žmogus turi norą, jaučia poreikį, jis ir turi pradėti, nesvarbu, ar jam 15, ar 59 m. Dalyvavimas tame konkurse mano sūnui buvo nepaprastai naudingas ir įdomus, bet kai jis pradėjo iš tikrųjų dirbti, supratau, kad tai nutiko per anksti. Žmogaus „raumenys“ dar nepasiruošę priimti tokių krūvių, todėl silpnesnis gali tiesiog „sulūžti“. O vystant verslą reikia nepaprastai stiprios valios ir vidinės jėgos, kad suvaldytum ir žmones, ir emocijas, ir visus kitus dalykus. Tai dėl to aš sakau, kad pirmiausia reikėtų baigti mokslus, paskui padirbti kažkam, „užsiauginti tam tikrus raumenis“ ir tik tada po truputėlį pereiti į savo verslą. Manau, kažkur dirbant 8 darbo valandas, galima pradėti kurti savo verslą ir skirti jam dar po keturias valandas. Kai jau matai, kad tas verslas pradeda judėti, gali atsisakyti darbo, suteikiančio socialines garantijas, ir 100 proc. nerti į nuosavą verslą“, – žurnalui „Investuok“ dėsto A. Jablonskas.
Niekada nežinosi, kaip pasiseks
Pašnekovo teigimu, verslas yra toks užsiėmimas, kurio imdamasis niekada negali žinoti, kaip pasiseks. „Tai kaip labirintas: tu žinai, kad kažkur ten yra tavo tikslas, bet kol jį pasieki, eidamas į priekį turi pasukti ir į kairę, ir į dešinę, grįžti atgal, paskui vėl eiti į priekį – tol, kol prieini savo tikslą. Skirtumas tas, kad kai turi patirties, eini kur kas tiesiau ir nebedarai tokių vingių, nepridarai tiek daug klaidų. Bet ir klysti reikia išmokti, reikia įveikti save ir nebijoti. Nebijoti nei suklysti, nei prarasti verslo. Aš irgi esu patyręs bankrotą. Jis man davė naudos 100 kartų daugiau negu bet kokie institutai ar mokslai“, – žurnalui „Investuok“ patirtimi dalijasi „AJ šokolado“ savininkas.
Koks buvo A. Jablonsko „labirintas“? Kad šokolado parduotuvėms gerai sekasi, jis nužiūrėjo lankydamasis Belgijoje. Nusprendė tokį verslo modelį pritaikyti ir Lietuvoje. Tačiau kad verslas eitųsi, kažko trūko. Kavos! Taip atsirado staliukai, imta prekiauti kava.
„Paskui supratau, kad reikia tortų, dar kitų dalykų, kad vasarą reikia ledų. Tai ir yra tas labirintas, kuriuo eidamas ieškai teisingo kelio, kol galiausiai pasieki savo tikslą. Ir tik dabar, praėjus septyneriems metams, jaučiu, jog šokolado restorano koncepcija yra visiškai išpildyta ir gerai veikia. Bet kai ėmiausi šios veiklos, nežinojau, kaip bus. Atrodo, kad darai viena, o pasirodo, kad reikia daryti kitaip. Tik tada, kai prisitaikai prie situacijos, gauni pelno ir sulauki pripažinimo“, – savo patirtį atskleidžia šokolado verslo savininkas. Jis pateikia paprastą metaforą: jeigu žaidžiant tenisą kamuoliukas lekia į dešinę, tai ir reikia atmušti iš dešinės, o ne iš kairės. Klaidinga galvoti, jog kamuoliukas būtinai lėks į kairę. Taip ir versle: jei situacija pasisuko kita linkme, reikia ir pačiam atitinkamai persiorientuoti.
Planuojantiesiems pradėti savo verslą A. Jablonskas pataria daryti ne tai, kas atrodo pelninga, o tai, kas yra arčiausiai širdies. „Jei esi kompiuterių specialistas, daryk kažką su kompiuteriais, jei tau patinka maistas – daryk su maistu. Jei žmogus savo verslą kuria be meilės, be užsidegimo, nežinodamas, ką daro, jis niekada nieko nepadarys“, – įsitikinęs „AJ šokolado“ savininkas.
Verslas pagal Arvydą Strumskį
Išvydęs preliminarius mūsų pokalbio klausimus Arvydas Strumskis, investicijų valdymo ir verslo strategijų formavimo bendrovės „Strata“ vadovas, neslepia nuostabos: „Čia kokių trijų valandų diskusija.“
Atsidavimas
Į novatoriškas idėjas investuojančios, naujo perspektyvaus verslo kūrime dalyvaujančios bendrovės vadovas sako, kad svarbiausia imantis verslo suvokti ne tik tai, ką darai, bet ir kodėl tai darai. „Yra daugybė žmonių, kurie pradeda verslą, bet iš tiesų negali to daryti, tai prieštarauja jų prigimčiai, todėl po kiek laiko jie tiesiog nutraukia veiklą“, – žurnalui „Investuok“ teigia A. Strumskis.
Statistiniais duomenimis, pirmaisiais metais žlunga 80 proc. naujų verslų. Kaip aiškina A. Strumskis, vieni žlunga, nes reikia peržiūrėti verslo modelį (ir tai yra visiškai normalus procesas), kiti – nes verslą pradėję žmonės nesuvokia, jog tai yra aukojimasis, kai kada – labai didelis. Kartais imamasi verslo, nors juo netikima, iš anksto žinoma, kad jis žlugs.
Mokymasis vaikščioti iš naujo
„Kai jau pasiryžti rizikuoti, turi suprasti, jog sėkmė nuolat nelydės – tai vos ne gamtos dėsnis. Verslo pradžia yra kaip mokymasis vaikščioti iš naujo: dažnai krisi, kol išmoksi. Tai ir yra tas aukojimasis, atsidavimas, nerimas, pasiryžimas nuolat mokytis iš savo klaidų, kol galų gale surandi tai, ko siekei. Kartais tai gali užtrukti dvejus–trejus metus, kartais – ir du–tris dešimtmečius. Pavyzdžių yra milijonai. Dėl to kai kuriems žmonėms paprasčiau pasirinkti samdomą darbą, kuris, ko gero, daugeliui kur kas labiau ir tinka. Auka ten mažesnė, tačiau ir pajamos mažesnės“, – sako bendrovės „Strata“ vadovas.
Jo nuomone, versle labai svarbu užsispyrimas. „Būna periodų, kai žiauriai nesiseka, tu krenti, stoji, krenti, stoji, – versle tai natūrali būsena. Jeigu nukritęs sugebi atsistoti, tai jau yra pirmas žingsnis, bet jeigu nukritęs nebenori atsistoti ir nebenori eiti tuo keliu, tai tada reikėtų gerai pagalvoti, ar verta? Tuos žmones, kurie tikisi, kad vos pradėjus viskas visą laiką seksis, turiu nuliūdinti – taip nebus. Bus daug nesėkmių, bet nesėkmės ir yra kelias į priekį“, – žurnalui „Investuok“ kalba A. Strumskis.
Svarbu taupyti
Jis vadovaujasi taisykle, kad pirmaisiais įmonės veiklos metais yra labai svarbu taupyti. „Jeigu ir pasisekė uždirbti, tie pinigai turėtų būti kaupiami ir taupomi, o ne išleidžiami naujiems BMW, „Maseratti“ ar dar kažkam. Juk verslas „banguoja“: kartais parduodi, kartais neparduodi. Mano patirtis rodo, kad tais atvejais, kai įmonė turi sukaupusi tam tikrų rezervų vadinamiesiems blogesniems laikams, ji gerokai daugiau išlošia negu išleisdama ar investuodama“, – sako investicijų valdymo ir verslo strategijų formavimo bendrovės vadovas.
Tikslas svarbiau už kelią
Jo nuomone, prieš imantis verslo nusibrėžti tikslų kelią nėra taip svarbu. Svarbiausia gerai suvokti tikslą, o kelių jam pasiekti gali būti įvairių, be to, juos vis tiek teks koreguoti priklausomai nuo situacijos.
„Aš manau, kad verslo planas yra dokumentas ar pusiau dokumentas, skirtas pirmiausia man pačiam – kaip, mano galva, darysiu. Pirma geležinė taisyklė – planas turi būti užrašytas. Nesvarbu, jis akademiškai teisingas ar ne. Pas mus ateina žmonių ir aš matau, kad kai kurių iš jų verslo planai, švelniai tariant, neatitinka jokių vadovėliuose aprašytų principų. Bet tai vis tiek yra planai, pagal kuriuos dirbama“, – dėsto pašnekovas.
A. Strumskis prisimena istoriją, kai viename universitete skaitė paskaitą ir kartu su studentais kūrė verslo planą. „Paklausiau jų, kas nori būti milijonieriumi. Visi pakėlė rankas. Sakau: „Gerai, dabar visi kartu paruošim verslo planą, kuriuo jūs galite pasinaudoti. Beje, aš tikrai būčiau linkęs iš dalies finansuoti šį verslą.“ Viską padarėme. Verslo planas rodė, kad per trejus, galbūt ketverius ar penkerius metus būtų galima tapti milijonieriumi, praturtėti. Palikau savo vizitinę kortelę. Praėjo treji metai – niekas man taip ir nepaskambino. Žinot, kodėl? Todėl, kad tas verslas, apie kurį mes šnekėjome, nebuvo labai patrauklus. Ėmusis jo reikėjo daug dirbti, stengtis, o tai ne visiems prie širdies. Milijonas litų – visiems prie širdies, bet tai, kad reikia dirbti, kartais iš tikrųjų sunkiai, aukoti ir savaitgalius, nėra patrauklu“, – kodėl visgi nesiryžtama pradėti, žurnalui „Investuok“ pasakoja bendrovės „Strata“ vadovas.
„Just Do It“
Jis sako, kad reikia tiesiog pradėti daryti, ką nors pradėti, visai taip, kaip skamba kompanijos „Nike“ šūkis – „Just Do It“. „Jeigu manęs klausia, kaip pradėti verslą, aš tiesiai ir sakau: „Tiesiog pradėk.“ Galbūt ne visai į tą pusę, galbūt truputį į šoną, bet tiesiog pradėk ką nors daryti. Dauguma žmonių šneka, svarsto, klauso akademinių paskaitų, skaito knygeles, bet naudos jie iš to negauna ir nieko nekuria, nieko nedaro. Stebėdamas savo aplinkos žmones matau, kad tie, kurie kada nors yra ką nors pradėję, niekada dėl to nesigailėjo. Blogiausia, kas jiems nutiko, – jie įgavo nerealiai daug patirties. Net jeigu bankrutavo. Todėl tai yra daugiau gyvenimo prasmės klausimas: kokia tavo paties gyvenimo prasmė? Ar įgauti patirties, ar pamatyti milijoną litų? Kokį pats matai savo vaidmenį visuomenėje, pasaulyje?“ – svarsto A. Strumskis.
Visą straipsnį apie verslo kūrimą rasite sausio mėnesio žurnale „Investuok“.
