Prieš penkerius metus, uždraudus iš ieškančiųjų darbo imti mokestį, didžioji dalis agentūrų buvo priverstos užsidaryti.
Dabar ministerija pasišovė privačioms įdarbinimo agentūroms duoti pinigų, kad tik šios mažintų bedarbių gretas. Be to, tai sudarytų konkurenciją darbo biržoms ir jos turėtų akstiną geriau dirbti.
Įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios privačios agentūros ir personalo atrankos kompanijos tokį sumanymą sveikina. Jos pasiryžusios įšokti į traukinį tuoj pat, kai tik bus atidarytos durys.
„Mes jau turime nemažą įdirbį. Mums sekėsi – buvo patenkinti ir ieškantieji darbo, ir darbdaviai. Jeigu valstybė mus finansuotų, galėtume vėl atnaujinti savo veiklą ir teikti įdarbinimo paslaugas Lietuvoje“, – „Sekundei“ sakė įdarbinimu užsienyje besirūpinančios bendrovės „Darbintera“, turinčios filialą ir Panevėžyje, direktorė Relanda Jonaitienė.
Personalo paieška ir atranka užsiimančios bendrovės „CV-Online LT“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat patikino, kad mielai imtųsi šios veiklos.
Tačiau bedarbiai naujovę linkę vertinti kaip šiaudo metimą skęstančiajam. Jų teigimu, nuo to daugiau darbų vietų neatsiras.
Kai kurie anksčiau veikusias privačias įdarbinimo agentūras prisimena kaip pasipinigautojas, kurioms būdavo svarbu tik paimti maždaug 40 litų mokestį, o ne surasti darbą.
Verslininkai kritikuoja, kad problemą imamasi spręsti vėl ne nuo to galo. Jų įsitikinimu, reikėtų gerinti verslo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, tada būtų sukurta daugiau darbo vietų.
„Bent jau Panevėžyje verslininkai kalba apie darbo vietų mažinimą, o ne naujų kūrimą. Tai ką privačios agentūros galės pasiūlyti bedarbiams?“ – retoriškai klausė Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Kazys Grabys.
Panevėžio darbo biržos vadovai nekomentuoja, kaip vertina, kad jiems ketinama parūpinti konkurentų. Pasak Darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės, esant tokiai situacijai įstaiga daro viską, ką gali, kad padėtų žmonėms įsidarbinti.
Mokėtų su tam tikra sąlyga
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas viešai pareiškė, kad politinis susitarimas dėl privačių įdarbinimo agentūrų įtraukimo į darbo paieškas gyventojams jau yra. Lieka numatyti, kaip privačios bendrovės įdarbins žmones ir kaip su jomis bus atsiskaitoma.
Yra nuomonių, kad privačios įdarbinimo agentūros gautų mokestį tik tada, jei įdarbintų žmogų ilgesniam laikui.
Teisės akto projekto dar nėra, laukiama siūlymų ir idėjų, kaip galima būtų praktiškai tai įgyvendinti.
Ministras teigė: bus sukurta tokia sistema, kad privačios agentūros sudarytų sveiką konkurenciją Lietuvos darbo biržai, o gyventojai turėtų geresnes galimybes greičiau susirasti darbą, o ne gauti pašalpą.
Valdžioje jau seniai abejojama, ar darbo biržos efektyviai dirba mažindamos nedarbą.
Dairomasi į kitų šalių, pavyzdžiui, Olandijos, JAV , kuriose daugelis su gyventojų įdarbinimu susijusių veiklų atiduota į privačių agentūrų rankas, patirtį.
Teikia paslaugas darbdaviams
Įdarbinimo paslaugas Lietuvoje teikusios privačios agentūros, kurių buvo gausu ir Panevėžyje, šios veiklos atsisakė prieš kelerius metus, uždraudus imti mokestį iš ieškančiųjų darbo.
Dabar veikiančios tokios privačios agentūros kaip „Cvmarket“, „Cv.lt“, „CV-Online“ ir kitos užsiima personalo paieška ir atranka. Tai yra teikia paslaugas darbdaviams, o iš jų gauna atlygį. Ieškantieji darbo registruojami nemokamai.
Kuo didesnė bedarbių duomenų bazė, tuo daugiau galimybių agentūros turi darbdaviams surasti tinkamą darbuotoją. Jos potencialius darbuotojus testuoja ir darbdaviui nusiunčia patį tinkamiausią kandidatą.
Kitaip sakant, jos labiau suinteresuotos pasitarnauti darbdaviui, o ne ieškančiajam darbo.
Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės R.Karavaitienės, jeigu valstybė finansiškai skatintų užsiimti darbo paieška, jie mielai tą darytų.
Bendrovės „Darbintera“ direktorė Relanda Jonaitienė aiškino, kad atsisakyti teikti įdarbinimo paslaugas Lietuvoje juos, kaip ir daugelį privačių įdarbinimo agentūrų, privertė prieš kelerius metus įsigaliojęs draudimas imti mokestį.
„Buvo teigiama, kad mums mokės darbdaviai už tai, kad jiems surasime darbuotoją, tačiau pastarieji nepanoro to daryti. Atsisakę šios veiklos, buvome priversti imtis įdarbinimo užsienyje ir kitų darbų, kad tik išgyventume“, – kalbėjo ji.
R.Jonaitienė teigiamai vertina ketinimus privačios įdarbinimo agentūroms mokėti už įdarbinimą. Pasak jos, „Darbintera“ vėl dirbtų toje srityje.
„Veikiausiai ir kitos privačios įdarbinimo agentūros darytų tą patį, jei tik būtų finansiškai suinteresuotos“, – svarstė R.Jonaitienė.
Privačių įdarbinimo agentūrų darbuotojai nevengė mesti akmenį į valdiškų darbo biržų daržą. Jų tikinimu, darbo biržos dažnai siuntinėja bedarbius pas potencialius darbdavius vien tam, kad užsidėtų sau pliusą, nors darbo vieta seniai būna užimta.
Darbo birža stengiasi
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja A.Biguzienė tikina darantys viską, kad tik daugiau gyventojų susirastų pragyvenimo šaltinį – patys eina pas darbdavius ir kviečiasi juos, vykdo įvairias programas, skatinančias įdarbinimą.
Praėjusiais metais organizuotos 86 darbo mugės. Darbdaviai taip pat buvo kviečiami į mokymo įstaigas ir galėjo išsirinkti tinkamus būsimus darbuotojus.
Penai pavyko užmegzti kontaktus su 199 naujais darbdaviais, su jais iki šiol sėkmingai bendradarbiaujama.
Panevėžio darbo birža darbdavius skatina naudotis elektroninėmis paslaugomis. Jos pristatytos per 1,5 tūkstančių įmonių. Darbdaviai šiuo būdu užregistravo per 300 darbo vietų. Dėl aktyvių kontaktų su darbdaviais paieškos 2009 metais įregistruota per 6,5 tūkstančio laisvų darbo vietų.
2009-aisiais įdarbinta 6,6 tūkstančio ieškančių darbo gyventojų, tai yra 12 procentų daugiau negu 2008 metais. Du trečdaliai įdarbintųjų dirba pagal neterminuotas darbo sutartis.
2008 metais tokių gyventojų buvo 12 procentų daugiau, bet pernai laikinus darbus dirbo beveik pustrečio karto daugiau žmonių.
Per trečdalį – 36 procentai – įdarbintųjų yra darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai: vyresni kaip 50 metų asmenys, tėvai, auginantys vaikus iki 8 metų, neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai.
2009 metais Panevėžio darbo birža dalyvavo įgyvendinant šešis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, skirtus integruoti į darbo rinką socialiai pažeidžiamiausius bedarbius.
Per 2009 metus įdarbinimo subsidijavimu pasinaudojo 245 darbdaviai. Pasibaigus finansavimui tose pačiose įmonėse liko dirbti apie 80 Darbo biržos remtų bedarbių.
283 gyventojams, iš jų du trečdaliai buvo asmenys iki 25 metų, pradedantiems darbinę veiklą pagal įgytą profesiją, buvo sudarytos sąlygos įtvirtinti profesines žinias, įgyti darbo įgūdžių darbo vietoje. Apie 60 procentų jų liko dirbti tose įmonėse, kur sėmėsi patirties.
Darbo birža teigia nemažai nuveikusi ir neįgaliesiems padėdama susirasti darbą ar pradėti verslą.
2009 metų viešuosius darbus dirbo per 1 tūkstantį gyventojų.
I