Ekranų gamintojai yra įsitikinę, kad ateinančius porą metų plokščiaekranių televizorių kasmet bus parduodama dukart daugiau, nes vartotojai laipsniškai atsisakys katodinio vamzdžio technologijos. Tačiau kol kas neaišku, ar plokščiaekranių televizorių rinkoje dominuos skystųjų kristalų, ar plazmos technologijos. Iki šiol didesniems ekranams gamintojai dažniau rinkdavosi plazmos technologiją, tačiau dabar nuolat didėja ir pinga skystųjų kristalų ekranai, kurie jau įsitvirtino mažesnio skersmens televizorių rinkoje. Be to, gali įsigalėti ir nauja organinių šviesos diodų (OLED) technologija, kuri dar žinoma "švytinčios plastmasės" pavadinimu.
"Labai sunku pasakyti, kuri ekranų technologija laimės, - sakė Pietų Korėjos gamintojos "Samsung Electronics Co Ltd" viceprezidentas Li Kangsukas (Lee Kangsuk). - Didesniuose nei 125 centimetrų skersmens ekranuose aukščiausią kokybę užtikrina plazma, mažesniuose nei 75 centimetrų skersmens - skystieji kristalai, o apie 100 centimetrų skersmenį niekas nieko negali pasakyti. Tačiau tai - sritis, kurioje telkiasi didžiausia paklausa". Skystuosius kristalus gana sudėtinga panaudoti didesniuose ekranuose, todėl šių rinkoje dominuoja plazmos technologija. Tačiau bendra prasme skystųjų kristalų ekranų pasaulyje parduodama dukart daugiau nei plazminių. Mažesnių skystųjų kristalų ekranų sėkmę lemia didelė paklausa Japonijos rinkoje, mat čia žmonės tenkinasi santykinai maža gyvenamąja erdve.
"Taigi didelių televizorių rinkoje dominuoja plazminiai modeliai, nes didesni nei 100 centimetrų skersmens skystųjų kristalų monitoriai yra beveik dvigubai brangesni už plazminius", - aiškino "Hanwha Securities" analitikas Anas Sung Ho (An Sung-ho). 80 centimetrų skersmens ekranų rinkoje skystųjų kristalų ir plazminių modelių kaina beveik nesiskiria. Abiejų technologijų šio skersmens televizorius Jungtinėse Valstijose per internetą galimą įsigyti mažiau nei už 3 tūkst. dolerių. Tačiau 105 centimetrų skersmens plazminis televizorius kainuoja beveik tiek pat, o štai tokio paties dydžio skystųjų kristalų modelis vartotojui atsieitų apie 6 tūkst. dolerių.
Vis dėlto skystųjų kristalų ekranų gamybos sąnaudas gali smarkiai sumažinti Pietų Korėjos ir Taivano bendrovių ketinimai į tyrimus investuoti 25 mlrd. JAV dolerių. Įmonės, kartu gaminančios apie 70 proc. viso pasaulio skystųjų kristalų ekranų, tikisi, kad iki 2006 metų joms pavyks sumažinti didesnio skersmens modelių kainą iki 2 tūkst. dolerių. Mažesnės kainos padėtų privilioti daugiau vartotojų. "Skystųjų kristalų televizorių paklausa turėtų smarkiai išaugti, nes prognozuojama, kad kitus ketverius metus kainos kasmet mažės 26 proc.", - teigiama banko HSBC tyrimų ataskaitoje.
Išaugusia šių modelių paklausa turėtų labiausiai pasinaudoti didžiausia pasaulyje skystųjų kristalų ekranų gamintoja - Japonijos "Sharp Corp" ir "Samsung Electronics". Didesnė paklausa taip pat būtų naudinga "LG.Philips LCD" - Nyderlandų "Philips Electronics NV" ir Pietų Korėjos "LG Electronics Ltd" bendrai įmonei, kuri pagamina daugiausiai pasaulyje televizorių ekranų.
Tikimasi, kad pasauliniai plokščiaekranių televizorių pasiūlymai išaugs nuo 4 mln. vienetų, pristatytų per metus iki kovo 31 dienos, iki 13,9 mln. vienetų 2005-2006 finansiniais metais. Tuomet ploščiaekraniai modeliai sudarytų apie 10 proc. pasaulinių televizorių pristatymų. Šias prognozes paskelbė "Pioneer" elektronikos prietaisus gaminanti "Matsushita Electric Industrial Co Ltd", kuri per trejus metus norėtų padvigubinti savo užimamą pasaulinės plokščiaekranių televizorių rinkos dalį iki 30 proc.
Kitos televizorių gamintojos, tokios kaip "Sony Corp" ir "Philip", paskelbė norinčios užsitikrinti bent ketvirtadalį pasaulinės rinkos. Praėjusią savaitę "Sony" nurodė šiais metais pristatysianti 27 naujus pokčiaekranių televizorių modelius (pernai pristatyti vos septyni). Naujais modeliais gamintoja tikisi padidinti užimamą pasaulinės rinkos dalį, kuri 2002-2003 finansiniais metais nesiekė 10 proc.
Nė viena ploščiaekranių televizorių technologija nėra tobula. Skystųjų kristalų ekranai tarnauja ilgiau ir naudoja mažiau elektros energijos už plazminius, tačiau vaizdas juose yra ne toks ryškus. Be to, žiūrint tam tikru kampu skystųjų kristalų ekranai gali atrodyti išblukę. Tuo tarpu plazminius modelius, kurie perteikia vaizdą tarp dviejų stiklo lakštų esančiomis dujomis, galima žiūrėti iš įvairių taškų, tačiau šiuos televizorius gali tekti aušinti.
Kai kurie sektoriaus atstovai teigia, jog alternatyviu sprendimu galėtų būti popieriaus lapo storio sulankstomi OLED ekranai. Gamintojos "Seiko Epson", "Philips", "DuPont Co" ir "Siemens" valdoma "Osram" kuria technologiją, kuriai nebūtini skystųjų kristalų ekranuose naudojami infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai. Todėl OLED ekranai yra daug plonesni ir sunaudoja mažiau energijos.
Tačiau, anot ekspertų, bus gana sudėtinga prailginti šviesos diodų tarnavimo trukmę, kuri būtina norint šią technologiją naudoti gaminant televizorius. Todėl OLED technologijos bent keletą metų negalės įsitvirtinti ekranų rinkoje.
Be to, neverta visiškai nurašyti katodinių vamzdžių technologijos. Nors geriausi plazminiai televizoriai gali užtikrinti pritrenkiančią peržiūrimo skaitmeninio vaizdo disko (DVD) kokybę, ekspertai mano, jog šis vaizdas kol kas nėra toks kokybiškas kaip tradicinių modelių. "Tiems, kurie nori vaizdo ryškumo, ir toliau rekomenduojame tradicinius katodinio vamzdžio televizorius, - sakė vienos didžiausių Seule elektronikos parduotuvių atstovas Kimas Džung Vu (Kim Jung-woo). - Praeis ne vieneri metai, kol mūsų namuose įsitvirtins skystųjų kristalų televizoriai".