Trečiadienį Prezidentūroje buvo surengta apvalaus stalo diskusija „Kaip skatinti verslumą ir darbo vietų kūrimą Lietuvoje“, kurioje verslas, analitikai ir prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su patarėjais dalijosi idėjomis, kaip gerinti situaciją.
„Reikėtų svarstyti įvairias priemones, pavyzdžiui, darbo vietų subsidijavimą, valstybės investicijų nukreipimą į sritis, kuriose būtų kuriama daugiau darbo vietų. Galima būtų pasvarstyti, kaip išplėsti darbo vietų subsidijavimą ir konkrečias priemones pritaikyti, pavyzdžiui, eksportuojančioms įmonėms. Šalia to būtų reikalingas teritorijų planavimo ir institucijų veiklos supaprastinimas, kuris leistų drąsiau steigtis naujoms įmonėms“, – po diskusijos žurnalistams sakė prezidentės patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Nerijus Udrėnas.
Kartu, anot jo, buvo pabrėžta būtinybė liberalizuoti darbo santykius. Siekiant tai padaryti esą reikėtų susitarti profsąjungoms ir verslui.
„Mes išgyvename ekonomikos transformaciją, dėl to reikalingi lankstesni darbo santykiai. Mes nebeesame industrinė konvejerinė ekonomika, paslaugų dalis auga, didėja integracija į pasaulio rinkas, todėl lankstesni darbo santykiai suteiktų konkurencinį pranašumą Lietuvai tiek išsaugant, tiek kuriant darbo vietas, steigiant naujas įmones“, – sakė N. Udrėnas.
Gerinant valstybės valdymą, anot jo, reikėtų remtis sąnaudų ir naudos analize, kuri leistų lėšas nukreipti į efektyviausias investicijas.
Grįžti prie lietuviškų prekių
„Prisiminkime labai paprastą dalyką – pradėkime vėl pirkti lietuviškus produktus, jie gi geri. Jeigu švelniai visi pirks tik lietuvišką pieną, lietuvišką sūrį, lietuviškas prekes, tai irgi mums padės skatinti vartojimą, duos papildomų naujų darbo vietų mūsų pramonei ir taip galbūt būtų galima skatinti mūsų ekonomikos atsigavimą. Žinoma, tai reikia padaryti švelniai ir jautriai, nes konkurencija laisvoje rinkoje egzistuoja“, - po diskusijos sakė V. Bumelis.
Jo nuomone, Lietuvos ateitis – aukštosios technologijos. Lietuvai būtina aiški strategija, kokia ji bus po 5-10 metų.
„Mes lietuviai turime kilnojamąjį turtą - žinias, esame pakankamai gerai išsimokslinę, turime neblogą švietimo sistemą ir mokslo pagrindu mes turime plėtoti aukštąsias technologijas. Aš ir Jos Ekscelencijai sakiau, kad mes esame pasmerkti būti aukštųjų technologijų šalimi“ – kalbėjo jis.
Išeitis – renovacija
„Renovacija būtų masinė. Per metus reikia renovuoti 2 tūkst. energetine prasme kiauriausių daugiabučių. Vienam daugiabučiui vidutiniškai reikėtų 1 mln. Lt, jeigu prie kiekvieno jų dirbtų bent po 50 žmonių, mes jau tiesiogiai turėtume dešimtis tūkstančių sukurtų darbo vietų. Aš jau nekalbu apie netiesiogines darbo vietas statybinių medžiagų pramonėje ar transporte“, – kalbėjo R. Kuodis.
Paklaustas, ką mano apie darbo vietų subsidijavimą, jis sakė, kad Lietuvoje yra nepalanki situacija skatinimui ar lengvatų taikymui dėl piktnaudžiavimo.
„Šaukštas deguto gerą idėją gali paversti kažin kuo. Pavyzdžiui, jeigu mes subsidijuosime naujų žmonių priėmimą, tai kokia nors įmonė priims Joną, bet atleis Petrą ir gaus subsidiją, nors darbuotojų joje liks tiek pat“, – pavyzdį pateikė analitikas.
Jo nuomone, Lietuvos bėda yra ir tai, kad lietuviai darbuotojai neturi specifinio žmogiškojo kapitalo specifinėse šakose, todėl įmonės lengviau atleidžia darbuotojus nei, pavyzdžiui, Vokietijoje.
„Lietuvoje mes turime gana nesudėtingą pramonę, darbuotojo įgūdžiai nėra tokie specifiški, todėl įmonės gana lengvai atleidžia darbuotojus netgi jeigu tikisi laikino nuosmukio“, – sakė R. Kuodis.
Jis kritikuoja dabartinę Vyriausybę dėl taip ir nepradėtos įgyvendinti sąnaudų ir naudos analizės vertinant planuojamus projektus ar investicijas.
„Praėjo ketvirtadalis kadencijos, tiek konservatoriai, tiek liberalai savo programose buvo įsirašę sąnaudų ir naudos analizę, kaip tam tikrą instrumentą padidinti skaidrumą ir sprendimų kokybę, tačiau šis projektas niekur nejuda. (...) Blogi sprendimai turi dvi priežastis: korupciją arba bukumą. Taigi sąnaudų ir naudos analizė leidžia atskleisti kvailo, neprotingo visuomenei dalyko rengimą. Ši analizė yra įkaltis. Tokiu atveju biurokratas stengsis nestumti tokių įžūlių ir visuomenei nenaudingų projektų. Tai yra tiesiog filtras, leidžiantis atsijoti gerus dalykus nuo blogų“, – kalbėjo analitikas.
„Mes sugebame statyti tiltą ir jam išleisti 3 mln. Lt, per kurį važiuoja geriausiu atveju 10 žmonių. Čia net nereikia sąnaudų ir naudos analizės, užtektų ūkinės brazauskiškos logikos, kad tai yra nesąmonė“, – pavyzdį pateikė R. Kuodis.
Laukimo laikas
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis žurnalistams teigė, kad verslas su savo problemomis susitvarkytų geriau, jei valdžia geriau atliktų savo darbą – nekaitaliotų įstatymų, nesudarytų biurokratinių kliūčių.
„Aš manau, kad reikėtų labai atsargiai vertinti, jog labai daug darbų nuveikta krizės valdymo srityje. Aš vertinu, kad dabar yra toks labiau laukimo laikas, kur didelių sprendimų iš viso nedaroma. Galbūt pavasarį situacija bus aiškesnė“, – paklaustas, kaip vertina Vyriausybės darbą, sakė R. Dargis.
