„Manome, kad sistema neveikia pakankamai efektyviai. (...) Užsienio patirtis, kurią matome kitose šalyse, kol kas į Lietuvą persikelia pakankamai lėtai. Keliamas klausimas, ar tokios įstaigos kaip LDB efektyviai atlieka savo funkcijas. Tokiose šalys kaip JAV, Olandija, Australija daugelį funkcijų atiduoda privačioms bendrovėms. Apie tai rinkimų kampanijos metu dabar svarstoma ir Didžiojoje Britanijoje“, – po susitikimo žurnalistams sakė premjeras.
Jo teigimu, privačios bendrovės iš valstybės gauna atlygį, jeigu ilgam laikui įdarbina darbuotoją.
„Aš to nepasakyčiau, kad tikrai taip darysime. Tai yra viena iš idėjų, kuri šiandien buvo pateikta ir sukėlė diskusijų. Ji tikrai bus svarstoma. Darbo biržoje jaučiama stoka konkrečios orientacijos į konkretų rezultatą. Su šiomis problemomis man tenka susidurti šeimoje. Jaunėlis sūnus realiame gyvenime tyrinėjo ir dar vis tyrinėja šios institucijos veiklą, jo pastebėjimai, apie tai, kaip valstybė neefektyviai naudoja savo lėšas, man kai kurių minčių suteikė ir dėl to aš susidomėjau kitų šalių patirtimi“, – sakė premjeras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas po pasitarimo žurnalistams sakė, kad Darbo biržai reikalinga struktūrinė reforma. Toks projektas esą šiuo metu rengiamas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas nesiėmė spręsti, ar dalies Darbo biržos funkcijų perleidimas privačioms įmonėms galėtų duoti naudos bedarbiams.
„Būtent Olandijoje taip yra ir ten mokama įmonei, kuri bedarbiui surado darbą. Ganėtinai sudėtinga atsakyti į šį klausimą. Tačiau darbo grupėje mes kalbėsime apie Darbo biržos reorganizavimą“, – sakė jis.
Anot jo, profsąjungų netenkina dabartinė bedarbių perkvalifikavimo tvarka.
Stovime prie emigracijos bangos slenksčio
Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas, profesorius Rimantas Rudzkis mano, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuva dabar yra atsidūrusi tokioje situacija, yra prieš kelerius metus per šalį nuvilnijusi emigracijos banga.
„Dabar jaučiamos pasekmės – praradome labai daug gabaus jaunimo, protų, nebėra kam perimti inovacijas. Dabar vėl stovime prie naujos didžiulės emigracijos bangos slenksčio, kuri gali padaryti taip, kad mes amžinai būsime nekonkurencingi ir Europos Sąjungos periferijoje“, - po penktadienio pasitarimo kalbėjo jis.
Analitiko nuomone, kovojant su nedarbu, reikėtų aktyviau bendradarbiauti su užsienio kapitalo įmonėmis, skatinti darbdavius, įdarbinančius jaunimą be patirties.
„Pirmiausiai aš tikrai siūlyčiau valstybės institucijoms daug intensyviau dirbti su užsienio kapitalo įmonėmis mėginant sukurti paskatų sistemą, kad jos perkeltų darbo vietas į Lietuvą“, – sakė jis.
„Aš manyčiau, kad reikia skatinti darbdavius, kurie žmogui suteikia darbo vietą pirmą kartą. Šiuo metu didžiausia problema yra kai niekas nenori priimti žmogaus, kuris yra baigęs universitetą, tačiau neturi darbo patirties. Tokiu atveju tam žmogui didžiausia paskata yra važiuoti į kitas šalis ieškoti geresnio gyvenimo“, – tęsė R. Rudzkis.
Jo nuomone, taip pat reikėtų liberalizuoti išėjimą į išankstinę pensiją.
„Dabar praradus darbą likus 3-4 metams iki pensijos, jį susirasti yra beveik neįmanoma, o norint gauti išankstinę pensiją, reikia registruotis Darbo biržoje ir įrodyti, kad tikrai nerandi darbo. Tai žemina žmogų“, – sakė jis.
Greito ekonomikos atsigavimo ekonomistas nemato. Jis prognozuoja, kad kovą nedarbo lygis gali būti apie 20 proc.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis Lietuvoje bus 16 proc.
Penktadienį Vyriausybėje surengtame pasitarime su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiomis organizacijomis sutarta sukurti tris darbo grupes, rengsiančias pasiūlymus dėl verslo skatinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir dabartinių bedarbių problemų sprendimo.
Sausio viduryje Lietuvoje oficialiai buvo 280 tūkst. bedarbių. Taigi darbo neturi daugiau nei 13 proc. darbingo amžiaus žmonių.
