„Jeigu žmogus ne laiku sumoka paskolos įnašus, jam yra siunčiami laiškai, už kuriuos bankas ima nuo 10 Lt iki 100 Lt mokestį. Taip elgiasi ne visi, bet dauguma bankų. Civiliniame kodekse yra aiškiai pasakyta, kad sutartyje numatyti delspinigiai yra atitinkama nuobauda vartotojui, laiku nemokančiam įmokų, o čia bankas baudžia antrą kartą už tą patį ir savotiškai pasipelno vartotojo atžvilgiu. Tai yra pažeidimas. Mes bankų prašome nurodyti, kodėl jie ima tokį mokestį, jie negali to argumentuoti“, – po susitikimo sakė F. Petrauskas.

Pernai tarnyba gavo daugiau nei 13 tūkst. vartotojų skundų. Penktadalį visų nusiskundimų sudarė skundai dėl finansinių paslaugų, iš kurių 8 proc. reiškė nepasitenkinimą būsto paskolomis.

Anot F. Petrausko, skundai dėl finansinių paslaugų išaugo kartais, nes prieš porą metų tokie sundai sudarė vos 1-2 proc. visų gaunamų.

Jo teigimu, daugiau galių tarnybai suteikia praėjusių metų pabaigoje priimtas Mokėjimų įstatymo pakeitimas, suteikiantis galimybę nagrinėti bylas dėl agresyvios komercinės veiklos ir nesąžiningas bendroves bausti 1000-120 tūkst. Lt baudomis.

80 tūkst. Lt bauda gresia bankui, kuris vienašališkai padidino vartojimo paskolos palūkanas.

„žmogus pasirašo vartojimo paskolos gavimo sutartį, kurioje nepastebi sąlygos, kad bankas gali bet kada keisti palūkanų normas. Mes turime paskutinį pavyzdį, kai vieno banko pirminėje sutartyje buvo nurodyta 14 proc. metinė palūkanų norma, tačiau vėliau jis vienašališkai pakeitė palūkanų normą į 19,5 proc. Bankas taip pasielgė nederinęs su vartotoju, vartotojas pareiškė atsisakąs tokios paskolos, tačiau tada bankas pareikalavo grąžinti paskolą. Taip agresyvia veikla vartotojas yra priverčiamas toliau mokėti tas palūkanas. Civilinis kodeksas ir Aukščiausiasis teismas kalba, kad vartotojas yra silpnesnioji pusė ir bankas turi derinti sutarties pasikeitimo sąlygas“, – kalbėjo F. Petrauskas.

Tiesa, dažniausiai pradėjus tyrimą, bankai pakeičia ginčijamas paskolų sąlygas ir tuomet jiems bauda neskiriama.

Laukia tvirto užnugario

Premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas žurnalistams sakė, kad iš tarnybos laukiama aktyvesnės veiklos ir reguliarios ataskaitos apie situaciją.

„Norėtųsi jausti, kad yra balansas, kad už vartotojų nugaros iš tikrųjų stovi kompetetinga, tvirta institucija, kuri gina jų teises“, – po susitikimo tvirtino jis.