Rugpjūčio viduryje įsigaliojo naujas žemės verčių žemėlapis, kuris namų valdų žemės vertę didžiausiuose šalies miestų bei kurortų ir sodininkų bendrijų žemės padidino net iki keliasdešimties kartų. Atitinkamai turėtų padidėti ir žemės mokestis, nors jo tarifas nesikeičia.

Naują žemės mokesčio tvarką Liberaldemokratų frakcijos narys Jonas Lionginas pavadino "smūgiu žemiau juostos". "Už žmonių pinigus sukurta gerovė turi priklausyti žmonėms", - sakė spaudos konferencijoje dalyvavęs partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, kalbėdamas apie sodų sklypus.

Sodininkams V.Mazuronio nuomone, turi būti taikomos žemės mokesčio lengvatos. Sodininkams ir šiuo metu yra numatytos lengvatos. Jie turi mokėti 35 proc. nustatyto mokesčio, asmenys, priklausantys kai kurioms socialiai remiamoms grupėms - 55 procentus.

Socialdemokratai anksčiau pareiškė, jog žemės mokestis turi būti diferencijuojamas ne tik pagal apmokestinamo sklypo vertę, bet ir jo savininko pajamų dydį.

"Žemės mokesčio tarifas turi būti diferencijuojamas - turtingieji turėtų mokėti daugiau, o vargingieji - mažiau. Dabartinis 1,5 proc. tarifas visai Lietuvai netinka", - sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

V.Andriukaičio teigimu, be išimčių nuo šio mokesčio turėtų būti atleidžiami tie žemės savininkai, kurių iš sklypų gaunamos pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Opozicinės Liberalų ir centro frakcijos atstovas Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius paragino Vyriausybę sudaryti galimybę padidintus žemės mokesčius mokėti ne už 2003-uosius, o už 2004 metus.

Tokią nuostatą remia ir keli valdančiosios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos nariai, paraginę Seime sudaryti darbo grupę, kuri parengtų naują Žemės mokesčio įstatymo redakciją, nes 1992 metais priimtas galiojantis įstatymas neatitinka šių dienų realijų.

Savo ruožtu, socialliberalai pažymi, jog žemės verčių žemėlapių paskirtis yra nustatyti tikrąją žemės vertę, visų pirma apskaičiuojant parduodamos valstybinės žemės vertę ar nustatant nuomos mokestį už ją.

Pagal Registrų centro atliktą masinį žemės vertinimą vienas aras namų valdos žemės Vilniaus mieste pabrango 7,1 karto iki 9,023 tūkst. litų, Palangoje ir Klaipėdoje - 6,8 karto iki atitinkamai 10,16 tūkst. ir 7,139 tūkst. litų.

Namų valdos žemės aro vertė Vilniaus rajone išaugo 15,98 karto iki vidutiniškai 1,47 tūkst. litų, Klaipėdos rajone - 7,23 karto iki 1,104 tūkst. litų.

Namų valdos žemė atpigo Visagine (2,31 karto iki vidutiniškai 66 litus už arą), Akmenės (2,1 karto iki 66 litų), Joniškio (1,9 karto iki 93 litų) ir Pakruojo rajonuose (1,58 karto iki 80 litų).

Žemės ūkio paskirties žemė Vilniuje pabrango 7,5 karto iki 56,206 tūkst. litų už hektarą. Alytuje - 4,5 karto iki 8,047 tūkst. litų, Vilniaus rajone - 3,9 karto iki 5,143 tūkst. litų, Kaune - 2,8 karto iki 17,054 tūkst. litų.

Šiemet planuojama gauti daugiau nei 20 mln. litų žemės mokesčio pajamų. Pernai šio mokesčio planuota surinkti 21 mln. litų, realiai surinkta kiek daugiau.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją