"Koncepcijos tikslas - nubrėžti būsimos mokesčių sistemos gaires, jos reformavimo kryptis, sukurti darnią šiuolaikinę mokesčių sistemą, skatinančią sparčią Lietuvos ekonomikos raidą, stabilias biudžeto pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, teisingą konkurenciją, taip pat užtikrinančią, kad mokesčių teisės aktai būtų suderinti su Europos Sąjungos normomis", - sakė J.Lionginas.
Tuo tarpu Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda bei finansų analitikė Vilniaus Universiteto dėstytoja Margarita Starkevičiūtė skeptiškai įvertino šiuos Vyriausybės ketinimus.
"Mokesčių koncepcija neatitinka šiuolaikinės ekonomikos nuostatų, ji įtvirtina iš tarybinių laikų paveldėtus ekonomikos valdymo stereotipus", - sakė M.Starkevičiūtė.
M.Starkevičiūtės nuomone, numatomas neapmokestinamojo minimumo didinimas neskatins savarankiško verslo plėtros, o kapitalo ir dividendų apmokestinimas ribos kapitalo persiliejimą iš senos į naują gamybą.
Pasak jos, skatinamos investicijos į materialųjį, o ne į intelektinį turtą. M.Starkevičiūtės teigimu, atsisakius juridinių asmenų pelno mokesčio, pranašumų įgauna didelės bendrovės, o nukenčia smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.
G.Nausėda vertino dar griežčiau: "Labai didelė dalis šio dokumento yra menkai turinti ryšio su koncepcija". Pasak jo, koncepcija - tai strateginiai dalykai - prioritetai ir principai, kurie pateiktame dokumente tesudaro apie trečdalį teksto.
G.Nausėdos nuomone, mokesčių sistemos reformos klausimai, kaip ir Finansų ministerijos makroekonominės prognozės, yra menkai siejami su Lietuvos ekonomine situacija.
Pasak G.Nausėdos, dauguma ekspertų šiuo metu pripažįsta, kad pagrindinė Lietuvos ekonomikos problema yra smukęs vidaus vartojimas.