Dabar tiek standartinę, tiek galutinę kainą turi nurodyti visi prekybininkai – juridiniai bei fiziniai asmenys. Parengtas ūkio ministro įsakymo papildymo projektas dėl Lietuvoje parduodamų daiktų ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių numato, jog tais atvejais, kai prekė parduodama prekyvietėje, kioske ar kitame laikinajame statinyje arba prekė parduodama parduotuvėje, kurios prekybos plotas neviršija 120 kv. m, nurodyti standartinės kainos nebereikės – tik galutinę.
„Standartinės kainos žymėjimas atima daug laiko, nes kiekvienąsyk, atsivežus prekes, reikia susiskaičiuoti ir surašyti, kiek kainuoja ir pakuotė, ir kilogramas. Jei parduotuvėje dirba vienas savininkas, jis tam sugaišta ne vieną valandą“, – aiškina Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė.
Vartotojų teisių gynėjai įsitikinę, kad išlyga neįmanoma: tiek stambiuose prekybos centruose, tiek mažose parduotuvėse pirkėjas turi gauti vienodą informaciją apie prekę.
Tiesa, Ūkio ministerija direktyvoje surado išimtį, leidžiančią šalims pereinamuoju laikotarpiu taikyti išimtis pardavėjams, kuriems standartinių kainų žymėjimas sukeltų sunkumų. Kai kurios ES šalys tokia išimtimi naudojasi nuo 1998 m., nes galutinis pereinamojo laikotarpio terminas direktyvoje nenurodytas.
