„DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka DELFI sakė, kad daugelio analitikų nuomonės su gyventojų nuotaikomis sutampa ir prognozuoja, kad bent 2007 m. lygį šalies ekonomika pasieks apie 2013 m.
Ekonomikos atsigavimo kitąmet laukia 4 proc., o 2011 m. – 9,5 proc. Dar liepą tokių buvo atitinkamai 5,5 proc. ir 19 proc.
Tyrimo autoriai pastebi, kad ekonomikos atsigavimo viltis dauguma šalies gyventojų nukelia į ateitį – dar 2009 m. vasarą atsigavimo per artimiausius trejus metus tikėjosi 49 proc. šalies gyventojų, metams baigiantis tokių beliko 32 proc. Tuo pačiu kone dvigubai išaugo manančių, kad ekonomikos atsigavimo sulauksime vėliau nei 2013 m. 2009 metų liepą tokių buvo 23 proc., o lapkritį – jau 44 proc.
Greitesnio ekonomikos pakilimo dažniau tikisi jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo gyventojai.
Optimizmo įpūs stojantis nedarbo augimas
"„Jeigu atsigavimas yra bent tokio lygio pasiekimas, koks buvo 2007 m., tai galima tikėtis, kad tai bus maždaug 2013 m. Jeigu atsigavimas yra vien tik pakilimas iš duobės, tai, be abejo, tai turėtų įvykti kitąmet, nes turėtų pajudėti ir eksportas, ir kiti sektoriai. Tačiau tai nebus toks atsitiesimas, kuris teigiamai palies namų ūkius. Gyventojams atsigavimas yra nustojęs augti nedarbas, darbo užmokesčio normalizavimasis, o tai yra ilgas procesas, – DELFI sakė J. Rojaka.
Jos nuomone, pirmieji optimizmo daigai gyventojų galvose turėtų atsirasti kitų metų antroje pusėje.
„Šiuo metu dar vyrauja bendras pesimizmas, tačiau kritinės masės optimizmo dar nėra net ir Europoje, kuri lyg ir pradėjo kilti šiemet. Sunku būti optimistišku, kai šiandien tavo kaimynas neteko darbo, rytoj gali ir tu jo netekti. Tačiau, manau, kad kitų metų antrąjį pusmetį jau turėtų įvykti tam tikras lūžis. Viena iš pagrindinių priežasčių galėtų būti nedarbo augimo gerokas sulėtėjimas“, – kalbėjo analitikė.
DELFI anksčiau jau rašė, kad socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka, atlikęs tyrimą, skaičiavo, kad gyventojų pajamos prieškrizinį lygį pasieks 2015 m., tačiau tais metais Lietuvoje vis dar bus 124 tūkst. bedarbių.
Moterys linkusios kaltinti dabartinę Vyriausybę
41,5 proc. lietuvių mano, kad ekonominę krizę Lietuvoje sukėlė pasaulinė krizė, dabartinės ir buvusios vyriausybių darbas, per menka bankų priežiūra, verslininkų ir vartotojų godumas. Dabartinę Vyriausybę dėl krizės lietuviai yra linkę kaltinti labiau nei praėjusią – 21,9 proc. lyginant su 13,2 proc.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad jaunimas, vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų bei didmiesčių gyventojai krizę Lietuvoje linkę sieti su pasauline krize.
Dabartinę Vyriausybę dėl užgriuvusių sunkumų dažniau linkusios kaltinti moterys, 26-35 m. bei vyriausi, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai, rajonų gyventojai.
Krizę, kaip nevykusio socialdemokratų valdymo rezultatą, dažniau vertina aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.
Lentelė 1
| Jūsų nuomone, kas sukėlė ekonominę krizę Lietuvoje? (proc.) | |
| Tai pasaulinės krizės pasekmė | 28,0 |
| Prastas dabartinės konservatorių Vyriausybės darbas | 21,9 |
| Prastas buvusios socialdemokratų vyriausybės darbas | 13,2 |
| Per maža bankų priežiūra | 11,5 |
| Verslininkų godumas | 5,5 |
| Vartotojų godumas | 2,9 |
| Visos aukščiau išvardintos priežastys | 41,5 |
| Kita | 2,4 |
| Nežino/ neatsakė | 1,9 |
| Iš viso: | 100 |
Lentelė 2
| Kada Jūsų nuomone, atsigaus šalies ekonomika? (proc.) | ||
| lapkritis | liepa | |
| 2010 m. | 4,0 | 5,5 |
| 2011 m. | 9,5 | 19,0 |
| 2012 m. | 18,3 | 24,5 |
| 2013 m. | 15,0 | 20,2 |
| Vėliau nei 2013 m. | 44,0 | 22,9 |
| Nežino/ neatsakė | 9,2 | 7,9 |
| Iš viso: | 100 | 100 |
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų lapkričio 20-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
