„Mes esame mažmeninės rinkos dalyviai Baltijos šalyse ir turime kovoti dėl rinkos. Taip pat norime pritraukti naujų klientų ir susigrąžinti senus. Be abejo, siekiame ir pristatyti pas mus parduodamas prekes“, – apie sprendimą imtis reklamos DELFI sakė bendrovės „Posūkis“, administruojančios Gariūnų verslo parką, vadovas Arūnas Dirvinskas.
Jo teigimu, pirmasis specialus reklaminis leidinys buvo skirtas Baltarusijos rinkai, o antrasis – Lietuvai. Autostradoje Vilniaus-Kaunas taip pat atsirado stendas, kviečiantis į Gariūnus.
Pašnekovas pripažįsta, kad pardavėjai jaučia ekonomikos nuosmukį ir sumenkusias gyventojų pajamas.
„Žmonių perkamoji galia yra labai sumažėjusi. Mes jaučiame nuosmukį ir tik mūsų tarptautinės tradicijos jį kiek amortizuoja. Kaip tik per sunkmetį mes pajutome tą tarptautinių tradicijų įdirbį, kurį pasiekėme per dvidešimt metų. Labiausiai krizę jaučia latviai, estai, kurie perka maždaug tiek pat prekių, kiek ir pernai, o daugiau perka kaliningradiečiai ir baltarusiai“, – apie prekybą turguje kalbėjo A. Dirvinskas.
"Kartu jis atkreipia dėmesį, kad didėjantis nedarbas gena žmones ieškoti papildomų pajamų Gariūnuose.
„Mes pastebėjome tendenciją, kad padaugėjo žmonių, norinčių prekiauti savaitgaliais. Jie visą savaitę dirba savo darbuose, bet nori papildomai prisidurti prie atlyginimo. Esant tokiam nedarbui žmonės neišeina iš turgaus, laikosi verslo, kurį turi“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot A. Dirvinsko, tipinis Gariūnų pirkėjas – mažas arba vidutines pajamas gaunantis žmogus.
Dažniausiai Gariūnuose esą apsiperka vidurines ir žemas pajamas turintys žmonės. Skaičiuojama, kad Gariūnuose dirba apie 10 tūkst. žmonių.
Blogos kokybės rūbų neparduosi net sunkmečiu
SEB banko šeimos finansų ekspertės J. Varanauskienės teigimu, sunkmečiu žmonės ieško, kur pigiau nusipirkti drabužių ir batų, todėl esą gali padidėti turgaus ir dėvėtų drabužių parduotuvių populiarumas. Tačiau pašnekovė atkreipia dėmesį, kad už mažesnę kainą pirkėjai vis tiek tikisi įsigyti kokybišką prekę.
„Aš sutinku vis daugiau žmonių, kurie drabužius perka internetu. Taigi žmonės ir toliau nori atrodyti gražūs ir rengtis tvarkingai, bet sugeba susirasti pigesnių drabužių. Turgus ir dėvėtų drabužių parduotuvės galbūt vėl ateis į madą. Tačiau kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pinigams tapus brangesniems, kokybė yra vertinama. Todėl turgaus prekeiviai neturėtų orientuotis į pačios prasčiausios kokybės drabužius, kuriuos galima tik pigiai parduoti. Šlamštą iškišti bus sunku“, – sakė ji.
Pašnekovės nuomone, sunkūs laikai padidina išradingumą ir dabartinė „pasidaryk pats“ mada, išpopuliarinusi dekupažą, karoliukų vėrimą gali persikelti ir į drabužių siuvimą ar mezgimą.
„Sunkmetis kerta per prabangos prekes, tačiau vis tiek lieka noras mažai prabangai ir yra vadinamasis „lūpdažio“ efektas. Sakoma, kad kuo sunkesnė krizė, tuo moterys vaikšto raudonesnėmis lūpomis. Dabartinė „pasidaryk pats“ mada gali įsisukti ir į drabužių pasaulį. Noras atrodyti gražiai ir tvarkingai visą laiką bus. Tik bus ieškoma būdų, kaip sumažėjus pajamoms patenkinti šį norą ir nebūtinai turi būti perkami nauji drabužiai brangiose parduotuvėse. Sunkūs laikai padidina žmonių išradingumą“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Vakaruose, anot jos, sunkmečiu padaugėjo tarpusavyje drabužiais besimainančių žmonių.
2007 metų pabaigoje DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė kad 41 proc. šalies gyventojų drabužius dažniausiai įsigyja turgavietėse, 37 proc. – drabužių parduotuvėse, 17 proc. šalies gyventojų drabužius įsigyja dėvėtų drabužių parduotuvėse. 3 proc. nurodė rūbus dažniausiai parsivežantys iš užsienio.
