Europos bankininkai teigia, kad nesiėmusios griežtų mokestinių priemonių Baltijos šalių vyriausybės nesugebės išvengti makroekonominės krizės ir naujo bankrotų bumo. ECB pakartojo jau ne kartą išreikštą susirūpinimą, kad visų trijų Baltijos šalių valiutos su euru susietos fiksuotu kursu ir kaip tik tai esą apsunkina vadavimosi iš dabartinės krizės kelią.
„Kai planuojamas 9,5 proc. biudžeto deficitas, esant fiksuotai valiutai negali jaustis saugiai“, – iš dalies ECB priekaištams pritaria Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Kas pučia „burbulą“?
ECB ataskaitoje teigiama, esą būtent dėl fiksuotos valiutos didėja grėsmė, kad palyginti žemos palūkanų normos gali nulemti pernelyg didelį vidinį kreditavimą, taigi ir naują nekilnojamojo turto rinkos „burbulą“. Tačiau kol kas yra kitaip: nors litas susietas su euru fiksuotu kursu, tačiau paskolos eurais pigesnės ir artimiausiu metu pokyčių nežadama.
Kai Lietuvos Vyriausybė pasiskolino doleriais, nustojo skolintis iš Lietuvos bankų, tada pradėjo mažėti paskolų eurais palūkanos. Taigi jeigu gauname pigiau pasiskolinti užsienio valiuta, litų pasiūla didėja ir krinta palūkanos. Tai teigiamas signalas verslui. Taigi yra ir teigiamų, ir neigiamų niuansų.
ECB užuolankomis net svarsto galimą valiutų devalvavimą. Štai ataskaitoje rašoma, kad Baltijos šalių vyriausybės nuo savo šalių piliečių neturėtų slėpti, kad kol galutinai bus priimtas euras, išlieka galimybė keisti valiutų kursą. Tačiau ataskaitoje nesvarstoma, kada tai galėtų įvykti. Gal įvedant eurą? Ar anksčiau? Štai Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas net nenori diskutuoti apie galimą lito devalvavimą. Pasak jo, lito devalvavimas Lietuvai nenaudingas, todėl tai svarstyti nėra jokio pagrindo.
Ragina reguliuoti bankus
Visoms trims Baltijos šalims patariama griežčiau reguliuoti bankų sektorių, kuriame dabar dominuoja „Swedbank“ ir SEB. Kaip vieną iš priemonių bankas nurodo draudimą skolintis užsienio valiuta. Taip pasielgta Čekijoje.
„Pripažįstu, kad Čekija dabar turi privalumų. Tačiau Lietuvoje taip pasielgti reikėjo anksčiau. Dabar apie 70 proc. paskolų Lietuvoje sudaro užsienio valiuta, todėl ribojimai didelio poveikio nebegali daryti. Pavėluota“, – tikina buvęs finansų ministras, Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Seimo nariui pritaria ir S.Kropas: „Lietuvai tokia nuostata būtų labai nenaudinga, nes pritrūktume paskoloms pinigų. Tikiuosi, mums pavyks įrodyti, kad fiksuotų valiutų atveju drausti skolinti kitomis valiutomis negalima, nes tai būtų žalinga ekonomikai.“
Baltijos šalyse pinigų trūksta, tačiau pasaulinėje rinkoje jų net per daug.
A.Butkevičiaus nuomone, ECB apie antrąją krizės bangą prakalbo todėl, kad kai kurios šalys nuo krizės bandė pabėgti be proto švaistydamos pinigus.
Pasaulyje – pinigų perteklius
Krizei likviduoti JAV vyriausybė iki 2009 m. gruodžio pradžios panaudojo apie 4600 mlrd., o iki 2010-ųjų pabaigos išleis beveik 7800 mlrd. JAV dolerių, t. y. kiekvienas amerikietis praras 24 tūkst. dolerių. Daug ar mažai? Palyginkime. Garsiajam Maršalo planui buvo skirta 115,4 mlrd., skrydžiui į Mėnulį – 237 mlrd., Vietnamo karas kainavo 698 mlrd., Irako karas – 597 mlrd., visi NASA projektai – 851 mlrd. dolerių. Net Antrajam pasauliniam karui JAV išleido mažiau – 3600 mlrd. dolerių.
„Vienos šalys pirmiausia gelbėjo bankus, kitos, pavyzdžiui, Vokietija, išsigando socialinių neramumų, todėl piniginėmis injekcijomis skatino vartojimą. Taigi pinigai išdalyti, pravalgyti, o pridėtinė vertė nesukurta. Todėl manau, kad po tam tikro laiko turėtų ateiti antroji krizės banga“, – daro išvadą A.Butkevičius.
Priminė neužmiršti socialinių reikalų
Antra vertus, ECB Baltijos šalims pataria daugiau dėmesio skirti socialiniams reikalams. Gal šios eilutės ataskaitoje atsirado po Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus viešnagės Briuselyje, kai kitų šalių kolegoms jis pasigyrė sugebėjęs sumažinti išlaidas socialiniams reikalams ir taip šiek tiek pagerinęs šalies ekonominius rodiklius?
„Suprantu ECB susirūpinimą, tačiau skirti daugiau lėšų socialinei paramai gali tik šalys, kurių valiutos nesusietos, pavyzdžiui, su euru. Mes neturime tokios galimybės. Gal ir gerai, kad neturime, nes tokių veiksmų pasekmės būtų liūdnos. Tačiau turime ieškoti kitų galimybių. Tiesiog ECB mums primena: jeigu norime patekti į euro zoną, reikia, kad ne tik atitiktume Mastrichto kriterijus, bet ir neužmirštume socialinių reikalų“, – sako S.Kropas.
Baiminamasi Graikijos likimo
Labai tikėtina, kad Baltijos šalis ECB kritikuoja stebėdama skolose besimurkdančią Graikiją, kuriai gresia Islandijos likimas. Prognozuojama, kad ateinančiais metais šios valstybės skola padidės iki 125 proc. BVP, arba per 300 mlrd. eurų.
Priežastys žinomos: daug metų augo vartojimas, skatinamas lengvai gaunamų paskolų ir švelnios mokesčių politikos. Dabar Graikijos biudžeto deficitas pasiekė 12,7 proc. Valdžia iki 2010-ųjų pabaigos žada jį sumažinti iki 9,1 proc., tačiau šiais pažadais niekas netiki.
Graikijos liga gali susirgti Airija ir Ispanija bei kitos Europos šalys. Neseniai Italijos dienraštis „La Repubblica“ pateikė žlugimo žemėlapį, į kurį pateko ne tik Graikija, bet ir Dubajus bei Rytų Europos šalys.
Beje, prieš graikams įsivedant eurą, „Bundesbank“ įspėjo apie įsiliejančioms į euro zoną Pietų Europos valstybėms gresianti pavojų. Tačiau tada viršų paėmė politiniai, o ne ekonominiai interesai. Graikijai buvo leista įsivesti eurą. Paradoksalu, tačiau teoriškai Mastrichto sutartis draudžia teikti pagalbą euro zonos valstybei, nors ji ir atsidūrusi prie bankroto slenksčio. Štai kodėl ECB žvilgsnis nukrypo į Baltijos šalis.
Komentarai
Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė
Manau, kad ECB nuogąstavimai Lietuvos Vyriausybei labai svarbūs. ECB primena, kad būtina laikytis išlaidų plano. Priešingai, pasitikėjimas Lietuva pasaulio finansų rinkoje sumažėtų. Atsirastų papildomų sunkumų skolintis, o premjeras jau pasakė, kad skolintis kitąmet reikės. Taigi Vyriausybei ir su politikais, ir su gyventojais reikia susitarti neviršyti numatytų išlaidų.
Algimantas Variakojis, UAB „MesInvest“ valdybos pirmininkas
Naujas „burbulas“ ir nauja krizės banga įmanoma visoje pasaulinėje rinkoje, nes atlikus emisiją pinigų masė padidėjo net apie 10 proc. Daugiausia išspausdinta JAV dolerių, tačiau jų trūksta. Jeigu ekonomika neatsigaus, valstybės spausdins pinigus toliau, ir jie nuvertės. Taigi kainos vėl pradės kilti. Pinigai visada ieško investavimo galimybių. Vėl atsiras infliacijos baimė, bus ieškoma rizikingų projektų, duodančių didesnę grąžą.
Jekaterina Rojaka, banko „DnB Nord“ vyresnioji analitikė
ECB siūlymas uždrausti skolinti užsienio valiutomis labiau tinka šalims, kurių valiutos nesusietos su euru ar doleriu. Baltijos šalių valiutos susietos su euru, tačiau jos tikrai nedaro įtakos eurui. Atvirkščiai – euras joms daro įtaką, nes visada yra jo svyravimo grėsmė. Akivaizdu, kad pasaulinėje rinkoje yra per daug pinigų. Ar per daug eurų? Jie, žinoma, spausdinami atsargiau, todėl šiuo požiūriu padėtis stabilesnė, tačiau ECB yra labai daug eurų atsargų.
Mindaugas Vaičiulis, „MP Bank“ turto valdymo departamento vadovas
Kreditų politikos pokyčiai Lietuvoje labai dideli. Vargu ar kreditavimas bus toks laisvas, koks buvo iki krizės. Skolinama bus aktyviau negu dabar, tačiau buvusio piko per artimiausius metus tikrai nepasieks. Taigi greito poveikio, greito „burbulo“ formavimosi neverta tikėtis. Kita vertus, ECB ataskaitoje irgi nerašoma apie terminus. Gal prognozuojami įvykiai tik po penkerių metų?
