Per artimiausius 12 mėnesių nors kiek sutaupyti tikėjosi 19 procentų respondentų (birželio mėn. - 21 proc.), galimybė sutaupyti visiškai netikėtina atrodė 44 procentams apklaustųjų (birželio mėn.- 40 proc.).

Liepos mėnesį 12 procentų respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 32 - pablogėjo, o 55 procentai atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (birželio mėn. atitinkamai 13, 31 ir 56 proc.).

Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 19 procentų respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 13 - pablogėjimo (birželio mėn. atitinkamai 17 ir 14 proc.). Daugiau kaip pusė (56 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Šalies ekonominę padėtį respondentai vertino geriau nei savo: 22 procentai apklaustųjų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo (birželio mėn. - 21 proc.), 26 - pablogėjo, o 46 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė. Liepos mėnesį 35 procentai respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės, 14 procentų prognozavo pablogėjimą, o 40 procentų teigė, kad padėtis išliks tokia pati (birželio mėn. atitinkamai 35, 13 ir 40 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime labai skyrėsi. Liepos mėnesį mieste jis buvo minus 9, kaime - minus 16. Palyginti su birželio mėnesiu, kaimo gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas, t.y. bendros ekonominės padėties ir nedarbo lygio kitimą, taip pat savo galimybes nors kiek sutaupyti. Miesto gyventojams apskaičiuotas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su birželio mėnesiu, nepasikeitė: daugiau miesto respondentų tikėjosi nedarbo lygio mažėjimo, bet mažiau tikėjosi nors kiek sutaupyti.

Dabartinę savo padėtį liepą respondentai vertino truputį blogiau nei birželį. Liepos mėnesį 57 procentai respondentų nurodė, jog jie vos suduria galą su galu, 26 procentai respondentų atsakė, kad jie nors truputį sutaupo, 10 - lenda į skolas. Miesto ir kaimo gyventojai savo padėtį vertino skirtingai: kad vos suduria galą su galu atsakė 55 procentai miesto ir 61 procentas kaimo respondentų, nors truputį sutaupo - atitinkamai 30 ir 19 procentų, lenda į skolas - 7 ir 15 procentų apklaustųjų.

Per artimiausius 12 mėnesių nors kiek sutaupyti tikėjosi 23 procentai miesto ir 13 procentų kaimo respondentų (birželio mėn. atitinkamai 25 ir 13 proc.).

Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis - tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, nedarbo lygio kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją