Jį patvirtinti turinčios UAB „Aukštaitijos vandenys“ valdybos pirmininkas, Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka prasitarė, kad dokumentas užstrigo dėl įmonės vadovo ligos.
„Jį tvirtinsime, kai tik bendrovė pateiks. Dabar tą dokumentą rengia, be to, žinote, ir generalinis direktorius nesveikuoja“, – teigė A.Stoka.
R.Liepos darbe nėra jau keletas mėnesių. Generalinis direktorius atgauna jėgas po vienoje Vilniaus ligoninių atliktos sudėtingos operacijos.
„Aukštaitijos vandenys“ kas ketvirtį privalo atsiskaityti 94,7 proc. įmonės akcijų turinčiai Savivaldybei, kaip laikosi patvirtinto biudžeto.
„Tai – drausminamoji priemonė“, – teigė A.Stoka.
Tačiau valdybos pirmininkas tikina didelės problemos dėl kitų metų išlaidų ir pajamų vis dar nesusiskaičiuojančios bendrovės neįžvelgiantis. Mat ji ir pernai vėlavo pateikti biudžeto planą. Tąkart įmonė teisinosi negalėjusi apskaičiuoti savo finansų, kol nežinojo, kada konkrečiai bus pabrangintas geriamasis vanduo.
„Aukštaitijos vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas laikinai einanti ekonomikos direktorė Violeta Tamošiūnienė tvirtina: nors R.Liepa serga, darbas vyksta – būsimųjų metų biudžetas skaičiuojamas, planuojamas. Direktorė nemato reikalo skubėti jį greičiau patvirtinti. Neva tą galima padaryti ir kitų metų pradžioje.
„Be išimties visos sąnaudos bus mažinamos“, – tvirtino V.Tamošiūnienė. Ar veržiantis diržus nenumatyta sumažinti direktorių būrio, ji pasiūlė teirautis Savivaldybės.
„Ne aš tuos direktorius priėmiau. Čia akcininkų reikalas“, – teigė laikinoji įmonės vadovė.
Kiek ir kam šiemet „Aukštaitijos vandenys“ išleido pinigų, valdybai bus atsiskaityta taip pat tik pavasarį.
Politikų gūžta
Per kitus trejetą metų vien darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms „Aukštaitijos vandenys“ kasmet planuoja vidutiniškai atseikėti daugiau nei 7,5 mln. Lt. Įdomu, kad nuo 2003-iųjų įmonės darbuotojų sumažėjo 9 proc., tačiau vadovų padaugėjo net 75 proc. Bendrovėje dirba 274 žmonės, iš jų 48 – administracijoje. Įmonei vadovauja šeši direktoriai. Nors bendrovė „Šiaulių vandenys“ apsieina su keturiais vadovais – generaliniu, technikos, finansų ir projektų direktoriais.
„Aukštaitijos vandenų“ direktorių komanda buvo padidinta netgi tada, kai į šalies ekonomikos nugarą jau alsavo sunkmetis: praėjusių metų pabaigoje Savivaldybė „palaimino“ direktoriaus plėtrai pareigybę. Įsteigtas naujas etatas atiteko miesto Tarybos valdančiosios daugumos atstovui „darbiečiui“ Petrui Narkevičiui. Jis tapo trečiuoju Tarybos nariu, įdarbintu Savivaldybės įmonėje. Statybos direktorius „Aukštaitijos vandenyse“ yra ir „tvarkietis“ Sigitas Činga, prieš penketą metų eksploatacijos direktoriaus pareigos buvo patikėtos konservatoriui Vidmantui Baltramiejūnui.
Prabangos nemato
Valdybos pirmininkas A.Stoka nemano, kad šešių direktorių komanda sunkmečiu įmonei – per didelė prabanga.
„Nematau jokios problemos. Pavadinkim juos kaip norim. O darbininkui „Aukštaitijos vandenyse“ nebėra ką veikti, ten jau reikia proto turėti. Šulinėlių su kastuvu nebevalo, tam yra hidraulinės mašinos, o jas reikia mokėti valdyti“, – aiškino A.Stoka.
Pasak jo, visi direktoriai – kone gyvybiškai svarbūs įmonei. Statybos direktoriaus etatas, A.Stokos teigimu, reikalingas bus tol, kol bendrovė panaudos Europos Sąjungos milijoninę paramą, plėtros direktorius planuoja ir skaičiuoja, kaip „Aukštaitijos vandenims“ po savu sparnu perimti mažuosius vandens tiekėjus, o eksploatacijos direktorius atlyginimą esą užsidirbto sutaupęs įmonės išlaidas.
„Iš vieno inžinieriaus esu girdėjęs priekaištų, kam tas eksploatacijos direktorius reikalingas. Bet kai V.Baltramiejūno iniciatyva į mašinas buvo įdiegta navigacinė sistema, kiek įmonė kuro sutaupė! Nesikišu į tas smulkmenas, bet matau, kad rezultatai neblogi. O malkų priskaldyti galim, kiek tik norim“, – A.Stoka gynė gausų „Aukštaitijos vandenų“ direktorių būrį.
Laukia generalinio
Savo reikalingumą įmonei įrodinėjo ir patys direktoriai.
Plėtros direktorius P.Narkevičius aiškino ieškantis sprendimų dėl įmonės plėtros ateityje. Mat šalies teisės aktai numato, kad vandens tiekimas turi pereiti į didžiųjų įmonių rankas.
„Aukštaitijos vandenys“ perima tam tikrus objektus, o paskui išsiaiškina, kad tinklai prasti, reikia įrenginius renovuoti. Todėl ieškome sprendimų, kad ne tik „Aukštaitijos vandenys“, bet ir rajono komunalinės įmonės prisiimtų atsakomybę. Dabar dirbame dėl Žibartonių gyvenvietės perėmimo. Ten vanduo sulfatais užterštas, reikia naujų brangių gręžinių. Siūlome rajono vadovams ieškoti išeities kartu“, – aiškino P.Narkevičius.
Vis dėlto plėtros vadovas pripažino: nors „Aukštaitijos vandenų“ vadovų komanda gausi, „situacija yra sukeblėjusi“, nes serga R.Liepa.
Pasak P.Narkevičiaus, kai generalinis direktorius sugrįš į darbą, bus sudėliota, kas už ką įmonėje atsakingas.
„Dabar aš už plėtrą atsakingas, o statybomis dažniausiai rūpinasi statybų direktorius. Manau, kad plėtra ir yra plėtra, ir visi su ja susiję klausimai turi būti vienose rankose. Kai R.Liepa sugrįš, viskas bus sudėliota į lenteles“, – mano P.Narkevičius.
Vis dėlto jis tikina nenorintis atimti duonos kąsnio iš statybų direktoriaus S.Čingos. Esą tokioje įmonėje darbo visiems užtenka.
Paties P.Narkevičiaus atlyginimas „į rankas“ siekia apie 5000 Lt. Tiek direktorius gauna, kai buvo apkarpytas darbo užmokestis.
„Bene mažiausiai iš direktorių uždirbu“, – teigė P.Narkevičius.
Nepakeičiami vadovai
Dėl labiausiai apkarpyto atlyginimo guodėsi eksploatacijos direktorius V.Baltramiejūnas. Jam esą darbo užmokestis sumažintas net 16–20 proc. Tačiau V.Baltramiejūnas pripažįsta gaunantis taip pat apie 5000 Lt, atskaičius mokesčius.
„Atlyginimas per mėnesį gali svyruoti maždaug 400 Lt, tai priklauso nuo bendrovės darbo užmokesčio vidurkio“, – aiškino direktorius.
Už tokį atlygį jis tikina atidirbantis su kaupu. Jo žinioje – įmonės fizinė ir informacinė sauga.
„Tai ne tik bendrovės išorės ir vidaus apsauga, bet ir visos slaptos dokumentacijos. Be to, dar atlieku vos ne mechaninio cecho viršininko pareigas – vadovauju skaitiklius taisantiems meistrams“, – aiškino V.Baltramiejūnas.
Statybos direktorius S.Činga uždirba taip pat apie 5000 Lt. Daug tai ar mažai, jis nesiima vertinti.
„Mano pareigos – rengti techninių projektus, juos prižiūrėti, statybų eiga, rekonstrukcija. Manau, kad tai didelės apimtys ir gana sudėtingas darbas“, – aiškino S.Činga.
Kaip teigė direktorius, ant jo pečių gula ir daugiau nei 50 mln. Lt Europos Sąjungos paramos panaudojimas iki 2013-ųjų.
Ekonomikos direktorė Violeta Tamošiūnienė, atstovavusi įmonei susitikimuose su dėl vandens tarifų besipiktinančiais gyventojais, taip pat viešai įvardijo uždirbanti 5000 Lt. Moteris yra teigusi, kad tokį atlygį pasiekė baigusi du universitetus, kvalifikaciją kėlusi JAV, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje.
Šią savaitę į komandiruotę išvykęs gamybos direktorius Saulius Venckus – vienintelis, nelinkęs viešinti savo uždarbio. Net ir visuomenės spaudžiamas direktorius miesto Tarybos posėdyje yra pareiškęs, jog neprivaląs atsakinėti, kiek uždirba.
Įmonės generalinis direktorius R.Liepa yra teigęs, jog po atlyginimų apkarpymų uždirba apie 7000 Lt.
Susisiekti su pačiu bendrovės vadovu vakar „Sekundei“ nepavyko. Sergantis R.Liepa visą dieną neatsiliepė į telefono skambučius.