Tokią oficialią informaciją pirmadienį paskelbęs Valstybės turto fondas nenurodė, kokiai bendrovei užkirstas kelias dalyvauti LJL privatizavime. Eltos neoficialiomis žiniomis, tokios galimybės neteko didžiausią - 33 mln. litų - kainą už valstybės parduodamas LJL akcijas žadėjusi mokėti Danijos kompanija "Trident Marine". Dėl LJL toliau varžytis galės Danijos "Rederiet Fabricius" ir Norvegijos "Continental Ship Management" konsorciumas bei dabartinio LJL vadovo Vytauto Vismanto, konsultacinės bendrovės "Prime Investment" bei prekybos kompanijos "Sanitex" susivienijimas.
Viešojo konkurso komisijos privatizuoti AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" pirmininkas, Valstybės turto fondo sandorių skyriaus viršininkas Liutauras Radzevičius Eltai nekomentavo neoficialių šaltinių informacijos, tik patvirtino, kad dviem potencialiems pirkėjams pirmadienį išsiųsti laiškai, kuriais jie kviečiami pagerinti savo ankstesnius siūlymus dėl LJL. Jis nenurodė ir termino, kada tai turi būti padaryta, bet pastebėjo: "Rugpjūtis - atostogų metas, tai kažin ar mums pavyks kitą mėnesį baigti tą sandorį".
Informuotų šaltinių teigimu, LJL pardavimo viešo konkurso komisija įvertino"Trident Marine" kaip nepatikimą kompaniją ir nutarė atmesti jos paraišką įsigyti valstybės parduodamą "Lietuvos jūrų laivininkystės" akcijų paketą, atsižvelgdama į gautą Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją apie potencialų pirkėją.
"Rederiet Fabricius" bei "Continental Ship Management" konsorciumas buvo pasirengęs mokėti 22,1 mln. litų už parduodama akcijų paketą ir numatęs 40 mln. JAV dolerių investicijas, kai nustatyta minimali kaina yra 20,09 mln. litų. V. Vismanto, "Prime Investment" bei "Sanitex" susivienijimas, neoficialiais duomenimis, siūlė tik minimalią kainą ir jokių investicijų.
Pagal nustatytas privatizavimo sąlygas, potencialiu 66,66 proc. LJL akcijų paketo pirkėjas gali būti juridinis asmuo, turintis ne mažesnės kaip 5 metų sėkmingos darbo jūrų laivininkystėje patirties pervežant krovinius ir organizuojant krovinių pervežimus jūra. Paraiškoje įsigyti LJL jis turėjo nurodyti numatomų investicijų dydžius, paskirtį bei terminus ir ne vėliau kaip per penkerius metus po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo juos įgyvendinti.
Įstatinis LJL kapitalas sudaro 200,901 mln. litų, 6,74 proc. jos akcijų šiemet buvo išdalyta Lietuvos piliečiams kaip kompensacija už negrąžintą nekilnojamąjį turtą. Laivininkystėje dirba apie 600 žmonių.
Praėjusiais metais įmonė uždirbo 1,006 mln. litų grynojo pelno. Per pirmąjį šių metų pusmetį LJL patyrė 210,124 tūkst. litų nuostolį - jį nulėmė nepalankūs valiutų kursai bei tai, kad įmonė apsidraudė nuo galimų terorizmo aktų Šiaurės Amerikos žemyne, anksčiau nei planavusi į Jungtines Amerikos Valstijas bei Kanadą plaukiojančiuose laivuose įrengdama automatinę identifikavimo sistemą. Pusmečio nuostolis buvo mažesnis nei lauktas. Tikimasi, kad antrąjį pusmetį bendrovės rezultatai bus teigiami.
Įsteigta reorganizavus senąją "Lisco", LJL yra viena didžiausių šalies laivybos įmonių, eksploatuojanti trampinių laivų laivyną.