Norėjo prilyginti ligai
Siekdama taupyti, Vyriausybė pasiūlė keisti mokėjimo tvarką už nelaimingą atsitikimą, įvykusį pakeliui iš darbo ar į darbą. Pasiūlyta, kad važiuojant visuomeniniu transportu ar einant pėsčiomis iš darbo ar į jį patirto nelaimingo atsitikimo nelaikyti draudžiamuoju įvykiu, o per jį nukentėjusiajam mokėti kaip už ligą. Tai reiškia, kad už pirmąsias dvi dienas mokėtų darbdavys, už trečią–penktą dienas „Sodra“ atlygintų 40 procentų, o vėliau – 80 procentų kompensuojamojo uždarbio.
Draudžiamuoju įvykiu pasiūlyta laikyti tik tą nelaimingą atsitikimą, kuris įvyksta, kai į darbą keliaujama darbdavio transportu.
O štai pora Seimo narių buvo sumanę, kad nukentėjusiesiems pakeliui į darbą arba iš darbo būtų mokama išmoka kaip už paprastą ligą. Dėl to Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas paprašė Trišalės tarybos pareikšti nuomonę.
Užmačių atsisakė
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad po Trišalės tarybos pareikštos nuomonės Seimas šį klausimą išbraukė iš darbotvarkės. Tad, pasak profsąjungos vadovo, nuspręsta ir toliau tokį įvykį traktuoti kaip nelaimingą atsitikimą.
Pasak A.Černiausko, tai susiję su materialiniu žalos atlyginimu. Šiuo metu, jeigu pakeliui į darbą ar iš jo žmogui įvyko nelaimė, šis įvykis pripažįstamas draudžiamuoju ir nuo pirmos ligos dienos mokama iš socialinio draudimo lėšų 100 procentų atlyginimo. Darbdavys tik sumoka už neturtinę žalą.
Vis dėlto šįkart darbdaviai ir profesinės sąjungos sutarė, kad turėtų galioti dabartinė tvarka. „Žmogus į darbą ar iš jo vis dėlto važiuoja ne savo noru“, – sakė pirmininkas.
Tad Seimas, atsižvelgdamas į tokią bendrą darbuotojų atstovų ir darbdavių nuomonę, atsisakė svarstyti šį klausimą.
Norėtų, kad nepiktnaudžiautų
Beje, šiuo metu profesinės sąjungos iškėlė ir problemą dėl bandomojo laikotarpio darbuotojams. Pasak A.Černiausko, susidarė gana įdomi situacija: darbdaviai, įdarbindami darbuotojus į kompensuojamas darbo vietas, tuo neretai piktnaudžiauja. Tai yra, į kompensuojamą darbo vietą priima žmogų, nesibaigus bandomajam laikotarpiui jį atleidžia ir į tą pačią kompensuojamą darbo vietą vėl priima kitą žmogų.
„Realiai ta parama skiriama, kad darbuotojas įsitvirtintų įmonėje, o ne ja piktnaudžiautų darbdaviai“, – priminė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas. Jo manymu, šioje situacijoje darbo birža mažai ką gali padaryti – reikėtų keisti teisės aktus. Tad šiuo metu problema svarstoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
Nors jokio oficialaus pasiūlymo, kiek vis dėlto turėtų trukti darbuotojų, kurių darbo vietos yra kompensuojamos, bandomasis laikotarpis, nėra. Pasak A.Černiausko, laikomasi pozicijos apskritai netaikyti jokio bandomojo laikotarpio.
