Ekspertai bando prognozuoti, kada sprogs Kinijos burbulas. „Be abejonės, Kinija turi pakeisti savo augimo modelį, juolab, kad ji yra viena iš finansinės krizės priežasčių. Esmė ta, kad jos valiuta yra visiškai nuvertėjus ir trukdo pasaulinei prekybai“, – rašoma leidinyje. Tuo metu Kinijos bendrovės nuolat įsisavina naujas ekonomikos sferas. „Citigroup“ įvertinimu, iki 2012 m. Kinijos kompiuterių rinka pralenks Amerikos.
Naujoji paradigma yra tokia, kad Azijos ekonomika tuoj aplenks savo varžovus, Amerikos ekonomika jau 40 metų yra stagnacijoje, o Europos ekonomika greitai mažėja. Europa, užstrigusi vidinėje rinkoje ir konservatizme, kenčia dėl savo atsisakymo tiesiai pažvelgti į problemas. Dėl valstybės skolos augimo Europa iš krizės išeis susilpnėjusi, teigia ekonomistas Jean-Pierre Rothas. Artimuosiuose Rytuose pastaruosius 40 metų taip pat pastebima stagnacija.
Ir nors kyla pagunda padaryti išvadą, kad pastebėtos tendencijos tęsis toliau, situaciją pakeis recesija ir skolos augimo pasekmės, nurodo korespondentas Emmanuelis Garessusas. Po įsipareigojimų nevykdymo Dubajuje, dėmesys nukrypo į labiau pažeidžiamas šalis, konkrečiai Graikiją, nurodo laikraštis.
Tačiau atsižvelgiant į skolą, JAV yra dar nemalonesnėje situacijoje: šioje šalyje valstybės skola sudaro 12 trilijonų dolerių (27,5 trilijonų litų). To kas įvyko Dubajuje priežastis – gyvenimas ne pagal turimus išteklius, tačiau situacija JAV yra nei kiek ne geresnė. „Iš vienos pusės, Federacinė rezervų sistema turi sumažinti obligacijų pirkimą, iš kitos pusės – Kinija niekada nesuteiks JAV tokios pat pagalbos, kokią Abu Dabis pasiūlė Dubajui. Todėl padidėjęs interesas Amerikos obligacijoms atrodo mažiau logiškas, nei Kinijos vertybinių popierių pirkimas“, – reziumuoja leidinys.
