„Mes siūlome nustatyti, kad verslo liudijimai galėtų būti išduodami trumpesniam laikotarpiui – ne mėnesiui, bet septynioms, keturiolikai dienų. Taip pat siūlytume šiek tiek peržiūrėti sričių, kurioms gali būti išduodami verslo liudijimai, sąrašą. Toms sritims, kur yra pavojingi darbai, siūlytume neišduoti verslo liudijimų, pavyzdžiui, kasybai, kai kuriems statybos darbams“, – pirmadienį žurnalistams sakė Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis.
Jo teigimu, taip pat siūloma numatyti supaprastintą bylų nagrinėjimo tvarką PVM grobstymo atveju, o grubius darbo santykių ar mokesčių mokėjimo pažeidimus padariusioms įmonėms norima numatyti apribojimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti Europos Sąjungos paramą, atsakomybę dėl mokesčių slėpimo numatyti ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui.
Anot D. Matulionio, taip pat norima numatyti reikalavimą iš ES į Lietuvą vežantis daugiau nei 10 tūkst. eurų, sustabdžius pareigūnui, juos deklaruoti.
„Tai nereiškia, kad žmogus negalės įsivežti daugiau nei 10 tūkst. eurų. Paprasčiausiai jeigu jis bus sustabdytas pasienyje, turės deklaruoti, kad turi tokią pinigų sumą. To pakanka, bet jeigu jis nedeklaruoja ir nuslepia šį faktą, tada turėtų būti atitinkama atsakomybė. Tai yra nuostata, kuri taikoma daugelyje Europos Sąjungos šalių. Reikia pripažinti, kad grynieji pinigai yra pagrindinė bazė tiek šešėlinei ekonomikai, tiek pinigų plovimui“, – sakė D. Matulionis.
Kol kas nesutarta dėl idėjos numatyti maksimalią leistiną pinigų sumą įmonės kasoje.
Jis sakė, kad kol kas neaišku, kada galėtų įsigalioti siūlomos priemonės, nes jas dar reikės tobulinti, o po to parengti reikimus teisės aktus.
Kovai su nelegaliai mokamais atlyginimais ir oficialiai neapskaitytu paslaugų teikimu žadama pasitelkti socialinę reklamą.
„Mes įsivaizduojame, kad tai reikėtų daryti per socialinio informavimo priemones, kad žmonės suvoktų, jog atsiskaitymas be čekio yra savotiškai kenkimas visuomenei. Man atrodo, tikrai įmanoma neblogus klipus paruošti šiuo klausimu", - sakė D. Matulionis.
„Pagrindinė pastaba, į kurią mes rengiamės artimiausiu metu atsižvelgti, yra tai, kad mes neturėtume didinti biurokratinės naštos verslui. Iš visų 23 priemonių galbūt ir yra kelios, kurios padidintų biurokratinę naštą verslui, todėl jas peržiūrėsime ir toliau tą sąrašą teiksime Vyriausybei“, - pripažino D. Matulionis.
Kartu jo, teigimu, skaidriai dirbančios įmonės turėtų būti skatinamos.
Ministro pirmininko tarnybos kancleris nesiėmė spręsti, kokio dydžio „šešėlinė“ ekonomika šiuo metu yra Lietuvoje. Jo teigimu, skaičiai „įvairuoja nuo kelių procentų iki 15 proc.“
Dalį gali įpykdyti
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) mano, kad „šešėlis“ gali dengti maždaug ketvirtadalį šalies ekonomikos.
Šio instituto ekspertas Vytautas Žukauskas peikia darbo grupės idėją rengti socialinę kampaniją ir mano, kad dalį gyventojų tai gali įpykdyti.
„Priemonė kovai su šešėline ekonomika socialinė reklama, kiek ciniška idėja – viena ranka keliami mokesčiai, kita švaistomi braškančio valstybės biudžeto pinigai įtikinėjant žmones, jog šešėlis yra žalingas ir lemia prastą valstybės finansų padėtį. Tokia šešėlio „antireklama“ nemažą dalį žmonių gali tiesiog įpykdyti.“, – DELFI sakė jis.
Jo teigimu, esminis mokesčių, administracinės, reguliavimo naštos mažinimas išlieka vienintele veiksminga ir valdžios ignoruojama šešėlinės ekonomikos mažinimo priemone.
