Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui lapkričio mėn. didžiausios įtakos turėjo blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek didesnė gyventojų dalis prognozavo savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, mažesnė gyventojų dalis tikėjosi nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn.
Lapkričio mėn. 2 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 66 proc. – kad pablogėjo, o 31 procentas gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 3, 61 ir 36 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 6 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 55 proc. – pablogėjimo (spalio mėn. – atitinkamai 7 ir 53 proc.). 35 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 94 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 6 procentai atsakė, kad nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 92 ir 7 proc.).
Spalio mėn. 1 procentas gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis pagerėjo, lapkričio mėn. taip manančių neliko.
Lapkričio mėn. 9 procentai gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 64 procentai prognozavo pablogėjimą, 22 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (spalio mėn. – atitinkamai 10, 62 ir 25 proc.).
Lapkričio mėn. 91 procentas gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (spalio mėn. – 89 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkričio mėn. skyrėsi nedaug: mieste jis buvo minus 51, kaime – minus 52. Palyginti su spalio mėn., tiek mieste, tiek kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė blogesnis šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas ir pesimistiškesnės bedarbių skaičiaus kitimo prognozės, kaime – blogesnis namų ūkio finansinės padėties perspektyvų vertinimas bei bedarbių skaičiaus kitimo prognozės artimiausiems 12 mėn.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 10 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą.
Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 81 iki 91 procento, iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus padidėjimą padaugėjo beveik du kartus (nuo 30 iki 58 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir pesimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 46 iki 55 procentų, iš jų manančių, kad padėtis labai pablogės – nuo 9 iki 18 procentų.
Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, sumažėjo nuo 73 iki 64 proc., tačiau iš jų manančių, kad padėtis labai pablogės, padaugėjo nuo 24 iki 32 proc.
