Vežėjų teigimu, dabar kelių mokesčiui jie skiria daugiau nei 1 proc. savo pajamų, o dabar galiojanti pajamų mokesčio tvarka neatitinka Europos Sąjungos (ES) teisės.
Krovinių gabenimu užsiimančios bendrovės pažymi, kad jos dabar yra apmokestinamos dvigubu ar net keliagubu mokesčiu.
"Dažnai pasitaiko, kad vežant vieną krovinį dalyvauja net keletas ekspeditorių ar vežėjų - atskaitymai nuo tų pačių pajamų mokami net keletą kartų", - tvirtino Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos "Lineka" viceprezidentas bei bendrovės "Transekspedicija" generalinis direktorius Vidmantas Pelėda.
Anot jo, ekspeditorius, samdydamas vežėją ir, jam mokėdamas už paslaugas kelių mokestį, moka nuo viso gauto užsakymo vertės, o ne nuo realiai uždirbtų pinigų. Pavyzdžiui, gavęs 7200 litų vertės užsakymą ir už 7100 litų pasamdęs vežėją, ekspeditorius mokės 0,48 proc. mokestį nuo 7200 litų, nors uždirbs 100 litų. Savo dalį toliau mokės ir realiai krovinį gabenusi bendrovė. Ši grandinė, V.Pelėdos teigimu, gali būti dar ilgesnė.
"Lineka" praėjusią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vykusiame susitikime su Finansų ministerijos atstovais dėl mokesčių įtakos Lietuvos verslui priminė savo dar kovą teiktą siūlymą, kad, kol bus panaikintas kelių mokestis nuo apyvartos, reikia atsisakyti dvigubo apmokestinimo transporto-ekspedicinėms įmonėms, kaip tai jau buvo padaryta statybinių organizacijų atžvilgiu.
"Kelių direkcija sugebėjo jos veiklos sferoje esančioms įmonėms netaikyti dvigubo apmokestinimo", - pažymėjo "Linekos" viceprezidentas.
"Metiniam mokesčiui už vilkikus ir puspriekabes pritaria ir ES, ir tai natūralu, nes vežėjų verslas susijęs su keliais. Mes juos gadinam. Tačiau Vakarų Europos valstybėse tai yra vežėjams vienintelė ir komerciškai pagrįsta mokesčių našta. Kelių mokesčio nuo apyvartos, kaip yra Lietuvoje, vežėjai nemoka nė vienoje Vakarų ar Rytų valstybėje. Jo nėra ir kaimyninėse valstybėse", - sakė V.Pelėda.
Tuo tarpu Finansų ministerija tikina besiaiškinanti su Europos Komisija, ar Lietuvoje taikomas kelių mokestis prieštarauja Europos Sąjungos mokesčių politikai (EBMP).
"Jeigu bus gautas teigiamas atsakymas, tai yra kad kelių mokestis prieštarauja EBMP, tuomet jį neabejotinai teks naikinti. Abejotina, kad kelių mokestis išliks, net jeigu jį pavyktų suderinti su ES teise", - rašoma ministerijos atsakyme "Verslo žinioms".
Kartu ministerija pažymi, kad nelikus kelių mokesčio reikės rasti šaltinius Kelių programai finansuoti.
Kelių priežiūrai ir plėtrai 2003 metų valstybės biudžete numatyta skirti 780 mln. litų.