Kaip ELTA pranešė trečiadienį, Vyriausybės patvirtintose elektros skirstomųjų tinklų programose potencialiam pirkėjui nurodyti reikalavimai - jis turi atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, jo metinė apyvarta per pastaruosius ūkinius veiklos metus turi būti ne mažesnė kaip 450 mln. Lt, turtas turi būti ne mažesnis kaip perkamos įmonės.
Tačiau ketvirtadienį paaiškėjo, jog "Vakarų skirstomųjų tinklų" programoje papildomai nurodyta, kad potencialus pirkėjas - Lietuvos ar užsienio subjektas - privalo ne mažiau kaip metus iki privatizavimo konkurso paskelbimo turėti ir valdyti Lietuvoje įmonę, kurios apyvarta per pastaruosius ūkinius metus yra ne mažesnė kaip 450 mln. Lt.
Sprendžiant iš "Verslo žinių" dienraštyje šią savaitę paskelbtos apžvalgos apie 500 didžiausių Lietuvoje bendrovių, pagal nustatytas sąlygas varžytis dėl "Vakarų skirstomųjų tinklų" gali tik kelios šalies bendrovės, tarp jų apie ketinimus šiame privatizavime anksčiau paskelbusios "VP Market" ir "Achemos grupė".
Eltos šaltinių teigimu, trečiadienį uždarame Vyriausybės posėdyje svarstant skirstomųjų tinklų privatizavimo programas kilo karštų diskusijų tarp Ministrų kabineto narių dėl to, kad iš dalies skiriasi tų dviejų bendrovių privatizavimo sąlygos. Eltos žiniomis, finansų ministrė Dalia Grybauskaitė atkreipė Vyriausybės narių dėmesį į tai, jog gali būti mažiau pretendentų į "Vakarų skirstomuosius tinklus", dėl mažesnės konkurencijos gali būti pasiūlyta mažesnė kaina už šį objektą, taigi valstybės biudžetas mažiau gautų privatizavimo įplaukų.
O tai paskutiniai dideli objektai, kuriuos parduoda valstybė. Be to, ministrė abejojo, ar skirtingos privatizavimo sąlygos vietos ir užsienio investuotojams neprieštarauja Lietuvos susitarimams su Europos Sąjunga, reikalaujantiems užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą tarp mūsų šalies ir ES narių jau nuo pereinamojo iki mūsų šalies narystės Europos Sąjungoje laikotarpio.
D. Grybauskaitė vienintelė vėliau susilaikė, kai dauguma Vyriausybės narių balsavo už skirstomųjų tinklų bendrovių privatizavimo programų patvirtinimą.
Finansų ministrė siūlymui padidinti Privatizavimo komisijos siūlytą energetikos bendrovių pradinę kainą kolegos ministrai pritarė.
Ketvirtadienį ryte ELTA paprašė finansų ministrę pateikti savo poziciją tuo klausimu ir paaiškinti, kodėl ji nepritarė elektros skirstomųjų tinklų programoms. "Negaliu komentuoti to, kas vyko uždarame Vyriausybės posėdyje. Taip pat negaliu viešai vertinti elektros skirstomųjų tinklų privatizavimo programų, kol jos oficialiai nepaskelbtos", - tokį gavome ministrės atsakymą.
"Privatizavimo komisijoje svarstant elektros tinklų bendrovių privatizavimo programas buvo siūlymų jas suvienodinti, tačiau tam nepritarta. Manau, kad turime skatinti vietinius investuotojus, jeigu tai įmanoma. Mes neišradinėjame dviračio - tokia pasaulio patirtis. Taip, pavyzdžiui, buvo Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje", - Eltai sakė Privatizavimo komisijos pirmininko pavaduotojas, Nacionalinės vertybinių popierių biržos prezidentas Rimantas Busila. Jis pridūrė, jog nebūtų gerai, jei vienas investuotojas įsigytų abu elektros skirstymo tinklus. Privatizavimo komisija šį pirmadienį pritarė "Rytų skirstomųjų tinklų" ir "Vakarų skirstomųjų tinklų bendrovių" privatizavimo programoms ir pateikė jas tvirtinti Vyriausybei. Ministrų kabinetas šias programas patvirtino trečiadienį.
Apie dviejų elektros skirstomųjų tinklų bendrovių privatizavimo programų skirtumus ELTA ketvirtadienį klausė ir ūkio ministro Petro Čėsnos bei ūkio viceministro Nerijaus Eidukevičiaus, tačiau atsakymų negavo. Eltos šaltinių teigimu, Vyriausybės patarėjai, padedantys rengti elektros skirstomųjų tinklų privatizavimo programas, pasisakė prieš skirtingas tinklų pardavimo sąlygas. Patarėjų susivienijimui vadovaujančios Austrijos bendrovės "CA IB Corporate Finance GmbH" atstovas Tomas Marcinkus Eltai to ketvirtadienį nei patvirtino, nei paneigė: "Nekomentuosiu. Tos programos bus viešai paskelbtos".
Tai gali būti padaryta jau kitą savaitę. Oficialus kvietimas dalyvauti konkurse turėtų būti paskelbtas liepos 21-ąją. Pirkėjų paraiškos atrankiniam kvalifikacijos konkursui turės būti pateiktos iki rugsėjo 15 dienos. Tą pačią dieną numatyta jų peržiūra. Privatizavimo dokumentai kvalifikuotiems pirkėjams bus parduodami nuo rugsėjo 23 dienos iki spalio 1 dienos. N. Eidukevičius Eltai trečiadienį patvirtino, kad "Rytų skirstomųjų tinklų" ir "Vakarų skirstomųjų tinklų" privatizavimą numatyta baigti šių metų pabaigoje-2004-ųjų pradžioje.
"Kaip ne kartą esame viešai pareiškę, "E. ON Energie" domisi elektros skirstomųjų tinklų Lietuvoje privatizavimu. Bet negaliu tvirtinti, kad dalyvausime privatizavimo konkursuose, kol oficialiai nepaskelbtos jų privatizavimo programos, taip pat ir pradinė kaina. Spaudos pranešimų nekomentuojame", - Eltai ketvirtadienį sakė ""E. ON Energie" atstovas Lietuvoje Saulius Bilys.
"Svarstome galimybę dalyvauti", - taip trumpai per atstovę spaudai Eltai atsakė koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys į klausimą apie planus dėl elektros skirstomųjų tinklų privatizavimo.
"VP Market" grupės įmonė UAB "NDX Energija" valdybos pirmininkas Žilvinas Marcinkevičius ketvirtadienį Eltai patvirtino, kad bendrovė varžysis skirstomųjų tinklų privatizavimo konkursuose. "Nusiteikę dalyvauti privatizavime. Nekomentuosiu, kurią bendrovę mėginsime įsigyti. "NDX Energija" priklauso Lietuvos kapitalo bendrovei "VP Market". Su kuo nors kurti susivienijimą privatizavimui nenumatome", - sakė Ž. Marcinkevičius. Lietuvos elektros paskirstymo bendrovėmis domisi ir Suomijos "Fortum", Prancūzijos "Dalkia" ir "Electricite de France".
Didžiausias Lietuvos privatizavimo istorijoje buvo "Lietuvos telekomo" pardavimas - už jį valstybė gavo 2,68 mlrd. Lt. Krovos darbų kompanija "Klasco" parduota už 200 mln. Lt, laivybos bendrovė "Lisco" - už 190,4 mln. Lt, Taupomasis bankas - už 150 mln. Lt, trečdalis "Lietuvos dujų" akcijų - už 116 mln. Lt, "Lietuvos draudimas" - už 105,2 mln. Lt. Dviejų elektros skirstomųjų tinklų bendrovių valstybės parduodamų akcijų paketų pradinė kaina - 780 mln. Lt.
Atlikus akcijų keitimą tarp Vyriausybės ir Vokietijos kompanijos, "Rytų skirstomųjų tinklų" bendrovėje valstybės dalis bus 71,35 proc., "E.ON Energie" - 20,28 proc., kitų akcininkų - 8,38 proc. "Vakarų skirstomųjų tinklų" bendrovėje valstybė turės 77 proc. akcijų, "E.ON Energie" - 14,62 proc., kiti savininkai - 8,38 proc. "E.ON Energie" yra įsipareigojo parduoti visas savo akcijas būsimiems privatizavimo konkursų laimėtojams. "Vakarų skirstomieji tinklai" aptarnauja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionus, "Rytų skirstomieji tinklai" apima Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Panevėžio regionus.
