Beveik poros šimtų tūkstančių litų dydžio turtą "Trident Marine" turėjo savo praėjusių finansinių metų gale - pernai rugsėjo pabaigoje - ir jis buvo 1,6 tūkst. kartų mažesnis nei LJL turtas šių metų pradžioje, kuomet sudarė 293,711 mln. litų.
Šiemet prasidėjusiame LJL pardavimo procese iki šiol nėra aiškumo - galutinis sprendimas dėl 66,66 proc. bendrovės akcijų privatizavimo konkurso nugalėtojo nepriimtas, nes, neoficialiais duomenimis, privatizavimo pareigūnams kilo abejonių dėl "Trident Marine" patikimumo ir galimybių vykdyti įsipareigojimus.
Danijos prekybos ir įmonių agentūros duomenimis, pernai Danijos kompanija uždirbo 75,688 tūkst. daniškų kronų (34,82 tūkst. litų) pelno, dar prieš metus jos pelnas buvo 43 tūkst. kronų, arba 19,78 tūkst. lito, apyvartos informacijos kompanija nėra pateikusi. "Trident Marine" pripažįsta praėjusiais finansiniais metais neturėjusi nė vieno darbuotojo.
Įstatinis danų kompanijos kapitalas yra 240 tūkst. daniškų kronų, jis priklauso dviem fiziniams asmenims - Jesperui Bo Nielsenui (Jesperui Bo Nilsenui) bei Vladimirui Vetočkinui. Anksčiau - 1997 metais - dabartinė "Trident Marine" buvo registruota "Victoria Holding" vardu.
Dėl informacijos apie šią LJL privatizavimo konkurso dalyvę buvo kreiptasi į atitinkamas instancijas, tačiau jos galutiniam sprendimui priimti, matyt, nepakako. Valstybės turto fondas (VTF) pats kreipėsi į "Trident Marine" , prašydamas pateikti papildomą informaciją ir pagrįsti, kaip ji ketina užtikrinti įsipareigojimų įgyvendinimą. Toje pačioje Danijos prekybos ir įmonių agentūros duomenų bazėje yra nurodoma, kad kartu su Norvegijos "Continental Ship Management" laivininkystės privatizavimo konkurse dalyvaujanti Danijos kompanija "Rederiet Fabricius" turi 9,5 mln. Danijos kronų įstatinį kapitalą.
Jos vadovas ir bendrasavininkis yra fizinis asmuo Janas Fabricius (Janas Fabricijus). Savo praėjusių metų finansinėje ataskaitoje "Rederiet Fabricius" kompanija nurodo per praėjusius metus uždirbusi 1,871 mln. kronų pelno po mokesčių (860,2 tūkst. litų), o visas jos turtas siekė 83,278 mln. Danijos kronų (38,31 mln. litų).
Danijos ir Norvegijos kompanijų konsorciumas už privatizuojamas LJL akcijas ruošiasi mokėti 22,1 mln. litų, po 0,17 lito už vieną lito nominalo akciją ir 40 mln. JAV dolerių investicijas, kai nustatyta minimali kaina yra 20,09 mln. litų. Dabartinio LJL vadovo Vytauto Vismanto, konsultacinės bendrovės "Prime Investment" bei prekybos kompanijos "Sanitex" konsorciumas, neoficialiais duomenimis, siūlo minimalią kainą ir jokių investicijų.
Pagal nustatytas privatizavimo sąlygas, potencialiu LJL pirkėju gali būti juridinis asmuo, turintis ne mažesnę kaip 5 metų sėkmingo darbo jūrų laivininkystėje patirtį krovinių pervežime ir krovinių pervežimų organizavimu jūra. Jis turėjo nurodyti numatomų investicijų dydžius, paskirtį bei terminus ir ne vėliau kaip per penkerius metus po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo juos įgyvendinti.
Laivininkystės privatizuotojas 3 metus po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo turi išsaugoti bendrovėje ne mažiau kaip 70 proc. esamų darbo vietų, 5 metus po privatizavimo sutarties pasirašymo ne mažiau kaip 70 proc. laivų. Iki visų įsipareigojimų įvykdymo be VTF sutikimo bus draudžiama parduoti, perleisti, taip pat įkeisti ar kitaip apsunkinti privatizuotas bendrovės akcijas bei laivus.
Privatizuojama LJL bendrovė praėjusiais metais uždirbo 1,006 mln. litų pelno ir akcininkų dividendams skyrė 402,343 tūkst. litų, arba po 0,002 lito vienai lito nominalo akcijai, dvigubai mažiau nei dar prieš metus. Beveik dvi dešimtis laivų turinti įmonė prognozuoja, kad šiais metais laivynas dirbs nuostolingai.
Įstatinis LJL kapitalas sudaro 200,901 mln. litų, 6,74 proc. jos akcijų šiemet buvo išdalyta Lietuvos piliečiams kaip kompensacija už negrąžintą nekilnojamąjį turtą. Laivininkystėje dirba apie 600 žmonių. Įsteigta reorganizavus senąją "Lisco", LJL yra viena didžiausių šalies laivybos įmonių, eksploatuojanti trampinių laivų laivyną.