Šį kartą, skirtingai negu kiti Amerikos prezidentai, B. Obama į Kiniją atvyko ne kritikuoti, bet pasimokyti. O pasimokyti Vašingtonui yra iš ko. Bent jau iš to, kad, kaip skelbia „Reuters“, remdamasi Kinijos konsultacijų agentūra „Hurun Report“, per krizės metus šalies milijardierių skaičius išaugo nuo 101 iki 130. Kol kas Kiniją lenkia tik JAV, kurioje yra 359 tokie turtuoliai. Rusijoje jų vos 32, o milijardierių britų sumažėjo perpus. Apskritai pasaulyje tokių žmonių sumažėjo 23 proc. ir dabar jų yra 793. Tai mažiausias jų skaičius nuo 2003 m.

Atrodo, ši tendencija krizės sąlygomis nepalietė Kinijos, kur, beje, kas trečias kinų milijardierius yra komunistų partijos narys. Gal tai ir nestebina: jau gerą pusamžį valdanti KKP apėmusi visas gyvenimo sritis, taip pat ir verslą. Tačiau žinomas kiniškas fenomenas, kai komunistinė vienvaldystė ir centralizuota valdžia gerokai pakėlė ekonomiką ir štai šiais laikais išvengė sunkmečio. Pasaulio bankas birželį paskelbė prognozes, kad Kinijos ekonomika šiemet išaugs 7,2 proc., kai Rusijos ūkis smuktels 7,9 proc. Primindamas šiuos skaičius laikraštis „The New York Times“ rašo, kad Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ analizuoja KKP patyrimą, kaip šalį išvesti iš krizės ir kartu neprarasti nepriklausomybės.

Taigi kartu su B. Obama Pekine galėjo apsilankyti bei pamokėlių gauti ir V. Putinas.

Interviu agentūrai „Bloomberg“ du autoritetingi TVF ekonomistai iš Kennethas Rogoffas ir Raghuranas Rajanas pataria, kad JAV finansines atsargas reikia didinti, o Kinijai daugiau leisti. Antai iki rugpjūčio Kinijos iždas sukaupė 797 mlrd. dolerių, tai yra keturiskart daugiau negu turėjo 2004 m. Ekonomistai tvirtina, kad Pekinas pasirengęs skirti didžiulius kreditus už mažas palūkanas, todėl amerikiečiai nė nežada susiveržti diržų. Kinija atsisako stiprinti juanį dolerio atžvilgiu, taip remdama savo eksportuotojus ir kaupdama valiutos rezervus. TVF vadovas Dominique Strauss - Kahnas optimistas: JAV biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 2001 m. lygio, o Kinijos biudžeto pajamos nuo metų pradžios sumažėjo beveik dukart – iki 251 mlrd. dolerių. Kaip sumažinti didžiausių pasaulio valstybių ir organizacijų disbalansą, svarstė G20 šalių vadovai Pitsburge, tačiau per keletą mėnesių reikalai nepajudėjo iš vietos, ir Pekinas eina savo keliu.

Dolerio vertė smunka. Tai nuoseklus pasaulinis reiškinys. Todėl Kinija, Indija ir Rusija tariasi, kuo jį pakeisti. „Reuters“ pranešimu, tokiu pakaitalu galėtų tapti juanis. Žurnalo „China Economic Quarterly“ redaktorius Arturas Crabberis mano, kad tai bus negreitai. „Niekas neabejoja, kad po 5-10 metų juanis vaidins svarbų vaidmenį pasaulyje, o po 10-20 jis gali tapti rezervine valiuta, bet doleris išstumtas dar bus negreitai...“, - rašė jis žurnale liepos mėnesį prieš G20 susitikimą.

Klausimas tik toks: ar to reikia komunistinei Kinijos valdžiai? Juk tuomet reiktų keisti Kinijos finansų rinkų struktūrą, teisinę sistemą, paisyti investuotojų interesų, todėl KKP bijo paleisti vadžias iš savo rankų. Kinijos Liaudies banko vadovas pareiškė, kad, stabilizuojant finansų sistemą pasaulyje, būtina sukurti naują kombinuotą rezervinę valiutą TVF ribose, vadinamąjį piniginį atsiskaitymo vienetą SDR („special drawing rights“).

Savo ruožtu B. Obama ir JAV Federalinės rezervų sistemos vadovai tvirtina, kad „doleris labai stiprus, nes investuotojai Ameriką laiko stipriausia ekonomika ir stabiliausia politine sistema pasaulyje“. Diplomatiškai nesiginčydami Maskva ir Pekinas pripažįsta, kad nauja rezervinė valiuta – ne dienų ar mėnesių klausimas. Kinijos diplomatai pasisako už Amerikos dolerio stabilumą keletą ateinančių metų, o rezervinės valiutos sukūrimą laiko „diskusijų objektu akademiniuose sluoksniuose“, ir tai „neatspindi oficialios Kinijos vyriausybės politikos“.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry'is Kissingeris Paryžiaus „Le Figaro“ puslapiuose kandžiai kritikavo Amerikos „imperinę ideologiją“ ir tvirtino, kad „kinai nepasitiki Amerika, sureguliuojant svarbiausias politines problemas“. Galima prisiminti garsią diplomato frazę: „Didžiausios istorijos tragedijos yra ne tada, kai geras susiduria su blogu, o tada, kai du geri susipeša tarpusavyje“.

Kinija ir JAV – galingiausios pasaulyje ekonomikos. Iki krizės Volstrite kinai tikėjo amerikietišku modeliu ir net norėjo jį nukopijuoti, tačiau stambių finansų institutų neatsakingumas Pekiną šokiravo ir jis nusivylęs „tobuliausios demokratijos“ sistema. Dabar jis nenori, kad doleris dominuotų pasaulio rinkose, sako H. Kissingeris. Bet kinai neskuba, jie kantrūs, viską pasveria ir pradės veikti, kai tam ateis metas.

Kol pasaulis skęsta sunkmečio akivare, Kinija, šlamindama savo perspektyvų juanį, žvalgosi po pasaulį, kur jį investuoti. Dar 6-ąme dešimtmetyje Kinijos dėmesį patraukė Afrika. Štai ir dabar Kinijos premjeras Wen Jiabao pasiūlė žemyno šalims 10 mlrd. dolerių lengvatinių paskolų trejiems metams. Tai dukart daugiau, negu Pekinas siūlė 2006-aisiais. Kreditai bus skiriami Afrikos šalims gaminti „švarią“ energiją, kovai su klimato kaita, skatins Afrikos produktų platinimą pasaulio rinkose. Tai duos naują impulsą Kinijos įsitvirtinimui „juodajame žemyne“, kurio per šį dešimtmetį gali pavydėti tiek JAV, tiek ES. Į Afrikos šalis plūsta kiniškos prekės, maisto produktai, taip pat ginklai, o augančiai Kinijos ekonomikai reikalingi gausūs Afrikos gamtos ištekliai.

Taigi turėjo apie ką pasikalbėti du įtakingiausi pasaulio lyderiai Pekine. Vašingtonas, atrodo, santykiuose su Kinija dabar jau linkęs atmesti ideologiją. Bet kitas klausimas: ar Pekinas apskritai linkęs bendrauti su buvusiu didžiausiu savo kritiku?

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją