Šie skaičiai pateikti ataskaitoje apie 2002 metų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų panaudojimą. Ją trečiadienį siūloma tvirtinti Vyriausybei.
Šis fondas įsteigtas 1995 metų rudenį. Jo nuostatai iš naujo patvirtinti 2002 metų pavasarį. 2001 metais Seimas priėmė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymą.
Fonde sukauptos lėšos yra saugomos specialioje valstybės iždo sąskaitoje ir jo tvarkytoja yra Finansų ministerija. Jas sudarė iki fondo įsteigimo pačios atominės elektrinės sukauptos lėšos ir vėliau į fondą daromi atskaitymai iš įplaukų, gautų už jėgainės parduotą elektrą.
Spaudžiama Europos Sąjungos Lietuva yra pasižadėjusi iki 2005-ųjų pasirengti uždaryti pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką, o 2009 metais - antrąjį bloką, jei bus gauta reikiama tarptautinė parama.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) specialistų teigimu, pasirinktu neatidėliotino išmontavimo būdu Ignalinos atominės elektrinės uždarymas gali tęstis 30-35 metus, vien jo techniniai darbai (be būsimų socialinių išlaidų ir išlaidų branduolinio kuro laidojimui) dabartinėmis kainomis kainuotų 1,1-1,2 mlrd. eurų (3,8-4,1 mlrd. Lt).
Įvertinus būsimą infliaciją ir atlyginimų augimą iki Europos Sąjungos lygio, vien techninių darbų kaina gali pasiekti 2 mlrd. eurų (6,9 mlrd. Lt).
Lietuva su Europos Sąjunga yra susitarusi tik dėl pasirengimo uždaryti Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką finansavimo iki 2006 metų. Šiuo laikotarpiu tam reikalui ES pažadėjo skirti per 500 mln. eurų (1,7 mlrd. Lt). Briuselis yra pažadėjęs atominės jėgainės uždarymo projektų finansavimą ir vėliau.