Vidutiniai ir ypač smulkieji verslininkai laukia nesulaukia valdžios pažadėto verslo pavasario. Ūkio ministras smulkiesiems verslininkams jį pažadėjo dar kovo mėnesį. Ministras tikino, kad verslo atšilimas ne už kalnų, tereikia šiek tiek turėti kantrybės – bus priimti verslininkams naudingi dokumentai. „Tik nestabdykite verslo, tik nenaikinkite darbo vietų“, – tada prašė ūkio ministras. Tačiau metų laikai pasikeitė, o štai versle vis dar karaliauja gili žiema.

Skatina popieriuose

Ekonomikos skatinimo planas – skaičių ekvilibristika. Lapkričio duomenimis, suteiktas finansavimas per mėnesį padidėjo iki 15 proc., arba paskolinta 133 mln. Lt iš 875 mln. Lt galimos sumos. Lieka stebėtis, kad skaičiuojama ne nuo 1,5 mlrd. Lt, juk premjeras ir ūkio ministras nepraleidžia progos priminti, jog tiek lėšų verslininkai jau gali panaudoti, o iki metų pabaigos ši suma išaugs beveik iki 3 mlrd. Lt. Tokie skaičiai ir tokie pažadai. Tačiau smulkieji ir vidutiniai verslininkai lyg susitarę sako, kad Ekonomikos skatinimo plano duomenys, kaip ir su jo vykdymu susijusių įstatymų ar dokumentų turinys, jų nebestebina. Pasikeitimus verslininkai norėtų matyti ne popieriuose, o realiame gyvenime.

„Ekonomikos skatinimo planas yra gražiai papudruotas, tačiau iš tikrųjų – jau sugedęs produktas. Realių priemonių, kurios smulkiajam verslui galėtų iš tikrųjų pagelbėti, deja, nematau. Ministre, mes, smulkieji verslininkai, laukdami jūsų žadėto pavasario, baigiame sušalti“, – sako Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius ir UAB „Baliomanija“ vadovas Giedrius Romeika.

Panaudojo tik trupinius

Metai baigiasi, o jau galima prognozuoti, kad mažiesiems kreditams skirtų 100 mln. Lt panaudoti nepavyks. Pasak UAB „Investicijos ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinio direktoriaus pavaduotojo Audriaus Zabotkos, iki lapkričio 10 d. iš minėto fondo 227 bendrovės panaudojo 51 mln. Lt.

INVEGA duomenimis, pateikta paraiškų gauti mažuosius kreditus už 171 mln. Lt, tačiau bankai smulkiesiems verslininkams paskolų neskuba teikti. Kai kurie bankai dėl to, kad nepanaudojo mažųjų kreditų, buvo net nubausti. Rugsėjį Ūkio bankui buvo skirtos 83,5 tūkst. Lt, o Šiaulių bankui – 49,7 tūkst. Lt baudos. Tokios baudos bankui – kaip drambliui sprigtas.

Vegetuoja ir neseniai pradėjęs veikti Atviras kreditų fondas (AKF). AB bankas „Finasta“, Šiaulių bankas, DnB NORD, Ūkio bankas, „Parex“ bankas, Medicinos bankas ir neseniai prisijungęs bankas „Snoras“ iš fonde esančių 133 mln. Lt paskolų suteikė tik 3,8 mln. Lt. Su INVEGA pasirašytos tik trys sutartys. Gal verslui nereikia pinigų?

Reikia, tačiau ne bet kokiomis sąlygomis. Maksimali banko marža už suteikiamą kreditą – 3 proc. Kreditų palūkanų norma patikslinta: jei paskola imama eurais, palūkanų norma negali viršyti 6 proc. metinių palūkanų, jeigu paskola imama litais – 10 proc. metinių palūkanų. Brangu.

Neskuba tenkinti paraiškų

Ūkio banko atstovas Linas Kontrimas sako, kad bankas yra sulaukęs paraiškų gauti 15–20 mln. Lt paskolų iš AKF. Iki lapkričio 10 d. teigiami sprendimai priimti dėl 10,5 mln. Lt projektų.

Pasak Šiaulių banko Kredito rizikos departamento direktoriaus Giedriaus Sarapino, bankas kol kas gavęs tik tris paraiškas dėl 3,3 mln. Lt sumos, tačiau sprendimai dar nepriimti.

DnB NORD bankas paskolas gali teikti tik panaudodamas AKF. Pasak šio banko Produktų plėtros departamento vadovo Evaldo Ruzgio, gautos paraiškos svarstomos, sprendimai dar nepriimti.

Bankas „Snoras“ ir INVEGA baigia derėtis dėl dalyvavimo projekte, tačiau akivaizdu, kad ir šis bankas perversmo paskolų rinkoje nepadarys.

„Bankai šįmet padarė daug atidėjimų, rezultatai prasti. Nors INVEGA teikia garantijas iki 80 proc. paskolos, tačiau mums svarbu apsidrausti, kas nesėkmės atveju grąžintų likusią 20 proc. sumą“, – sako T.Vaišvila.

Be to, visi bankai verslininkams kelia papildomus reikalavimus – vienais atvejais reikia pradinio įnašo nuo 5 proc. projekto vertės, kitais atvejais reikalaujama įkeisti turtą bei laiduoti.
Nerizikuoja, bet palūkanų neatsisako

Remdamasis savo patirtimi G.Romeika sako, kad bankai ignoruoja ir net sutrypia valstybės pagalbą smulkiajam verslui.

„Vyriausybė tyli, tad mes už ją pasakysime, kad bankai nepasitiki INVEGA teikiamomis garantijomis. Jiems 80 proc. garantijų neužtenka, todėl iš verslininkų visais atvejais reikalauja papildomai apsidrausti. Vienas baisiausių reikalavimų – asmeninis laidavimas. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nepriimtas, todėl nesėkmės atveju verslininkas rizikuoja daugiau nei kas kitas. Juk ne tik nuo verslininko pastangų gali priklausyti nesėkmė“, – sako G.Romeika.

UAB „Baliomanija“ vadovas sako patyręs, kad INVEGA garantija jo neapsaugojo nuo teismo proceso. Nors bankas bylą pralaimėjo, tačiau verslininkas prarado daug laiko ir energijos.
„Banko palūkanos yra tarsi prizas už prisiimtą riziką. Kuo daugiau rizikuoji, tuo turėtų būti didesnės palūkanos. Tačiau AKF ir Mažųjų kreditų fondų atveju bankai beveik nerizikuoja. Tokiu atveju bankai ES ir valstybės paramą verslui turėtų dalyti nemokamai. Verslininkas gautų pinigus ir už juos atsakytų“, – svarsto G.Romeika.

Kolegai pritaria Šiaulių rajone smulkias statybos darbų paslaugas atliekančios bendrovės vadovas Viktoras Keliuotis: „Bankai rizikuoja tik 20–25 proc. paskolos, tai tokios dalies įkeitimu reikėtų rūpintis. Tačiau man net plaukai pasišiaušė, kai bankas paprašė 300 proc. užstato.“

Finansų ministrės pažadai neveikia

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė bet kuria proga primena verslininkams, kad šiais sunkiais laikais mokesčių mokėjimą galima atidėti. Ar tikrai galima?

G.Romeika išbandė. „Neveikia. Kreipiausi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Netrukus gavau atsakymą, kad turiu pateikti verslo planą, galiojančias sutartis, garantą ir užstatą, kad tuos mokesčius vėliau grąžinsiu. Maža to, dar sulaukiau prašymo įrodyti, kad mano įmonė tuo metu nepatiria sunkumų. Pastarasis prašymas labai nustebino. Argi prašyčiau atidėti mokesčius, jeigu neturėčiau finansinių sunkumų? Nesu avantiūristas, nenoriu meluoti“, – stebisi G.Romeika.

Atšilimas ateis iš Vakarų

Statistiniai duomenys apie įmones, gavusias paskolas lengvatinėmis sąlygomis, yra labai skirtingi. Štai Ūkio ministerijos duomenimis, tokių paskolų suteikta 440 įmonių. O INVEGA duomenimis, per devynis šių metų mėnesius garantijos suteiktos 317 paskolas gavusių įmonių. Ar turime manyti, kad 123 įmonės nepasinaudojo ar joms nebuvo suteikta bendrovės INVEGA garantija? Tokie duomenys neskelbiami.

Daug ar mažai įmonių gavo santykinai lengvatinių paskolų? Iš viso šalyje veikia per 65 600 įmonių. Taigi vienu atveju Ekonomikos skatinimo planuose numatytomis paskolomis pasinaudojo 0,48, o kitu – 0,67 proc. visų veikiančių įmonių. Tačiau net sulaukę kreditų įmonių vadovai neskuba džiaugtis ūkio ministro Dainiaus Kreivio žadėtu verslo pavasariu. Ne vienas verslininkas gailisi susigundęs lengvatinėmis paskolomis.

Šiek tiek sėkmingiau paskolomis naudojasi stambesnės, t. y. vidutinės įmonės, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad iš tikrųjų verslo kreditavimo padėtis ne tik negerėja, bet net prastėja. Jo nuomone, Ekonomikos skatinimo fondas verslo žiemos neįveiks, matyt, teks palaukti atšilimo Lietuvos eksporto rinkose ir ypač Vakarų Europos šalyse.

Verslui skolinti neapsimoka

Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas:

„Smulkiajam ir vidutiniam verslui bankai stengsis neskolinti, nes neapsimoka. Kuo ilgiau uždelsi, tuo daugiau kartų gali su tais pinigais padaryti apyvartą. Be to, naudingiau už savo, o neretai ir fondų pinigus įsigyti valstybės vertybinių popierių – valstybė skolinasi brangiai ir dar su garantija. Žinau ne vieną atvejį, kai bankai jau perėmė užstatu laikytą turtą.

Apmaudu, kad žlugo idėja steigti valstybinį komercinį banką. Nugalėjo tikinimai, kad tokiame banke būtų daug korupcijos. Kitaip yra kitose šalyse. Pavyzdžiui, valstybė turi 12–49 proc. kelių Lenkijos komercinių bankų akcijų ir gali daryti įtaką, kai sprendžiami ES ir valstybės paramos verslui klausimai."

Papildomos rizikos neprisiims

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:

„Ar bankai imsis didesnės rizikos? Atsakymas vienareikšmiškas – neprisiims. Negali prisiimti. Teikdami paskolas bankai įvertina visas aplinkybes, kurios priklauso ir nuo ekonomikos padėties pačioje valstybėje. Deja, kai kurie verslininkai, pasinaudodami krize, nori išspręsti savo problemas, pasitaiko ir vadinamųjų bendrovių „feniksų“, kurios prisiskolina, bankrutuoja, likviduojamos, o jų savininkai netrukus vėl kuria naują bendrovę. Todėl verslininkai be reikalo piktinasi, kad bankai reikalauja papildomo užstato – vien bendrovės INVEGA garantijų neužtenka. Bankai nenori rizikuoti indėlininkų pinigais. Tačiau galiu nuraminti, kad bankai neketina dar labiau griežtinti kreditavimo sąlygų."