Krizė vis plačiau atveria vartus kinų verslininkams ir į šį miestą. Jie skuba pasinaudoti galimybe sunkmečiu palyginti pigiai išsinuomoti didžiules patalpas prekybos centruose ir šiaip judriose vietose savo parduotuvėms.
Geresniais laikais lietuviai gal ir raukytų nosis, bet dabar nebrangios kiniškos prekės atrodo visai patrauklios.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija skambina pavojaus varpais, kad kinų verslininkų invazija gali kuoka smogti mūsų verslininkams ir gamintojams, nes konkuruojama nevienodomis sąlygomis.
Asociacijos vadovė Zita Sorokienė ragina valdžią užtikrinti, kad kinai laikytųsi mūsų šalies įstatymų. Taip pat prašo pasirūpinti, kad užsieniečių verslo Lietuvoje plėtra nepaleistų ubagais mūsų verslininkų.
Kad kinų verslininkai rimtai rengiasi „įsukti“ verslą Lietuvoje, rodo ir tai, jog jų parduotuvės tarsi grybai po lietaus dygsta ne tik dideliuose šalies miestuose. Vis daugiau kinų žengia ir į Panevėžį.
Pramogų ir prekybos centre „Babilonas“ veikiančiai kinų parduotuvei „Azijos centras“, jau spėjusiai pagarsėti skandalais dėl slepiamų mokesčių, daugėja tėvynainių konkurentų.
Praėjusią savaitę Klaipėdos g. 103 buvo atidaryta dar viena kinų drabužių ir avalynės parduotuvė.
Kalbama, kad netrukus duris atvers dar dvi. Viena iš jų bus pačiame miesto centre – Ukmergės g. 18, kur įsikūręs prekybos centras „Iki“ .
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, mūsų mieste registruota 15 kinų įmonių, jos veiklą vykdo Marijampolėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose. Panevėžyje veikia keturios įmonės – du restoranai ir dvi parduotuvės.
„Neoficialiai esu girdėjęs, kad kinai Panevėžyje ketina atidaryti daugiau parduotuvių, bet, kol jos neužregistruotos, nieko negaliu komentuoti“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio apskrities VMI viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Z.Sorokienė teigė, kad negalima snausti ir laukti, kol mūsų verslininkus ir gamintojus išstums kinai.
„Lietuvoje jau yra per 30 kiniškų aprangos ir tekstilės parduotuvių. Neabejoju, kad jų dar gerokai padaugės“, – tikino ji.
Piktina kinų gudravimas
Z.Sorokienės teigimu, asociacija nėra iš esmės nusistačiusi prieš užsienio verslininkų, tarp jų – ir iš trečiųjų šalių, atėjimą į Lietuvos rinką. Smulkieji verslininkai siekia mažinti kinų išskirtines sąlygas konkuruoti.
Pasak pašnekovės, kinai savo produkciją siūlo itin žemomis kainos, neretai netgi pigiau nei žaliavos, kaip eksportuotojai yra remiami savo valstybės, be to, jie Lietuvoje veikia nepaisydami įstatymų: slepia pajamas, nesumoka visų mokesčių, samdo nelegalius darbuotojus.
Z.Sorokienės teigimu, mūsų institucijos turėtų griežčiau kontroliuoti kinus, o valdžia – imtis priemonių apsaugoti lietuvius verslininkus, pavyzdžiui, taikyti tam tikras kvotas kiniškoms prekėmis. Migracijos tarnybų pareigūnai esą turėtų kontroliuoti, ar kinai į Lietuvą atvyksta ir čia dirba legaliai.
„Dabartinėmis sąlygomis mes konkuruoti su kinais neturime jokių perspektyvų“, – aiškino asociacijos vadovė.
V.Osipovas pritarė Z.Sorokienei, kad kinai su vietos verslininkais konkuruoja nesąžiningai.
„Sekundė“ jau ne kartą rašė, kiek vargo mokesčių inspektoriai turėjo su parduotuvės „Azijos centras“ savininkais, kol privertė juos įforminti visas pajamas. Ši parduotuvė buvo kelis kartus tikrinama, bet tai nedavė rezultatų.
Galiausiai mokesčių inspektoriams visą savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio, teko stovėti pardavėjams už nugaros ir stebėti, kiek prekių parduota ir kaip tai fiksuojama kasos aparatais.
Pasak V.Osipovo, paaiškėjo, kad per stebėjimo laikotarpį parduotuvės apyvarta išaugo tris kartus.
Lapkričio pradžioje mokesčių inspektoriai kinų prekybos vietas Panevėžyje ir Šiauliuose tikrino kartu su migracijos tarnybų pareigūnais.
Šiauliuose ne tik buvo nustatyta finansinių pažeidimų. Įtarimų sukėlė penkių kinų pateikti asmens dokumentai, vizos.
Patikrinus nuodugniau, paaiškėjo, kad tik vienas iš jų turėjo vizą su teise dirbti Lietuvoje.
Priekaištų kinų parduotuvei „Azijos centras“ turėjo ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus specialistai. Pasak skyriaus vedėjo pavaduotojos Sigitos Barkauskienės, kinai nesilaikė prekių ženklinimo taisyklių: pirkėjams nebuvo pateikta informacija lietuvių kalba.
Pavaduotoja pasakojo, kad buvo labai nelengva rasti atsakingus asmenis. Įmonė registruota privačiame bute. Ne maisto produktų inspekcijos kontrolierių siunčiami raštai prasmegdavo skradžiai žemę.
Pasak S.Barkauskienės, teko vykti į parduotuvę ir pareikalauti, kad prisistatytų jos vadovai.
Naujos parduotuvės dar netikrino
Naujo kinų prekybos centro „Divo“ kol kas netikrino nei mokesčių inspektoriai, nei kitos kontroliuojančios institucijos.
Tačiau ir V.Osipovas, ir S.Barkauskienė tikino, kad kinai bus po didinamuoju stiklu.
„Galbūt „Divo“ savininkai bus pasimokę iš savo tautiečių klaidų ir paisys Lietuvos įstatymų“, –vylėsi Panevėžio apskrities VMI Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Tačiau jau pirmomis atsidarymo dienomis naują kinų parduotuvę užplūdę pirkėjai traukė pečiais, kai daugelio drabužių etiketėse išvydo užrašą, kad jie pagaminti Italijoje, bet neaptiko jokios kitos informacijos.
S.Barkauskienė negalėjo komentuoti, ar galima pasikliauti etiketėmis, nes parduotuvė dar netikrinta.
„Sekundės“ pašnekovus suabejoti kinų sąžiningumu dar kartą privertė įvykiai Šiauliuose.
Šiame mieste maždaug prieš mėnesį veikusios vienos kinų parduotuvės savininkas mėgino pasipustyti padus ir pabėgti neatsiskaitęs su pastato, kuriame nuomojosi patalpas, savininku ir neišmokėjęs pardavėjoms algų.
Kinai privalo mokėti mokesčius
Panevėžio verslininkų asociacijos vadovas Kazys Grabys: "Tai, kaip elgiasi kinai dabar, akivaizdu, kad jiems lietuviški įstatymai negalioja. Jie gauna pelną, bet slepia mokesčius, kad kuo mažiau sumokėtų į Lietuvos biudžetą. Įmones registruoja fizinių asmenų butuose. Kas gali paneigti, kad tokiu būdu mėgina apsidrausti – jeigu kas, dėsim į kojas. Kinai iš tiesų turi būti griežčiau kontroliuojami."
Ruošiasi atremti kinus
Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė: "Mūsų verslininkų priekaištai, kad kinai turi geresnes sąlygas konkuruoti, yra pagrįsti. Kinijos valstybė remia eksportą, mūsų žiniomis, kinų verslininkams be procentų suteikia kreditus. O Europos Sąjungoje pagamintos prekės tokios paramos negauna. Mes renkame informaciją, kaip kinų prekybą reguliuoja kitos ES šalys, kokias kvotas taiko jų prekėms. Taip pat konsultuojamės su įvairiomis mūsų šalies institucijomis, atsakingomis už prekyba, verslą, migraciją. Iki gruodžio ketiname susirinkti visą dominančią informacija ir tada rengsime pasiūlymus. Mane kiek nustebino, kad kinai Lietuvoje nebūtinai prekiauja kiniška produkcija. Apsilankiusi prekybos centre „Ozas“ veikiančioje kinų parduotuvėje, pamačiau, kad daugelis prekių pagamintos Vengrijoje."