Prevencinė priemonė
Seimo pirmininkė Irena Degutienė po vakarykščio susitikimo su finansų analitiku Rimantu Rudzkiu pareiškė remianti siūlymą įvesti trumpesnę darbo savaitę. Esą priimti tokį sprendimą daug nekainuotų, krizinėje situacijoje pakaktų ir Vyriausybės nutarimo. I.Degutienės teigimu, darbo savaitės trumpinimas galėtų būti katastrofiškai didėjančio nedarbo prevencijos priemonė.
R.Rudzkio nuomone, sprendimus dėl darbo savaitės trumpinimo reikėtų priimti "žaibiškai". "Manau, atsirastų tokių žmonių, kurie sutiktų dirbti keturias dienas per savaitę ir gauti 80 proc. atlyginimo. Nebūtina mažinti algą ar atleisti dalį žmonių, nes taip galima atleisti ne tuos, kuriuos reikia", - teigė finansų analitikas.
Gali mažėti minimali alga
"Kai asmuo į rankas gauna 670 litų, jų pakanka tik egzistuoti. Ar tie bankininkai ir laisvosios rinkos gynėjai, raginantys trumpinti darbo laiką ir mažinti atlyginimą, pagalvoja, kaip išgyventi minimalią algą gaunantiems darbuotojams, kuriems dar reikės mokėti padidintus mokesčius?" - klausė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Anot jo, minėtas siūlymas yra "tam tikrų grupių spaudimas", jos iš tokios situacijos stengiasi gauti papildomo pelno.
Pasak profsąjungų lyderio, Darbo kodeksas ir dabar nedraudžia trumpinti darbo savaitės, jei darbuotojas su tuo sutinka. Taip yra ne vienoje įmonėje, tačiau kartu garantuojamas minimalus 800 litų darbo užmokestis. "Bet mažinti minimalų atlyginimą būtų nežmoniška", - įsitikinęs A.Černiauskas. Jis nesutinka su I.Degutiene, kad darbo savaitei sutrumpinti pakaktų Vyriausybės nutarimo. "40 valandų darbo savaitė įteisinta Darbo kodekse, tad reikėtų keisti įstatymą", - pabrėžė profsąjungų lyderis. Vienašališkai priimti tokį sprendimą Vyriausybei neleidžia neseniai pasirašytas Nacionalinis susitarimas.
Anot Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, darbo savaitės trumpinimas neigiamai paveiktų vidaus vartojimą ir pirmiausia pakenktų smulkiajam verslui. "Bet juk ne iš gero gyvenimo kalbame apie darbo savaitės trumpinimą", - sakė D.Arlauskas. Jis neatmetė galimybės, kad kitąmet gali tekti mažinti ir minimalią algą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo ją mažinti nuo 800 iki 600 litų.
Būtina rinktis
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjo ekonomikos klausimais Nerijaus Udrėno, ar sutrumpinta darbo savaitė - išsigelbėjimas, vienareikšmiškai atsakyti negalima. Pavyzdžiui, Olandijoje, kur viena trumpiausių darbo savaičių, našiai dirbti sugeba tiek viešasis, tiek privatus sektorius. "Pagal organizacijos tipą kai kuriais atvejais sutrumpinta darbo savaitė galėtų pasiteisinti", - mano N.Udrėnas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Vitas Matuzas įsitikinęs, kad trumpesnė savaitė yra kur kas geriau, nei atleisti iš darbo žmones. "Iš dviejų blogybių rinkčiausi šią. Turėdamas darbo, nors ir mažiau mokamo, žmogus jaučiasi oriau", - sakė politikas. Jis mano, kad būtina svarstyti, ar nevertėtų šalyje trumpinti darbo savaitės.
"Valdžia gal net galėtų pridurti darbdaviui litą kitą su sąlyga, kad jis išsaugotų darbo vietą", - svarstė V.Matuzas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, jau nuo pernai spalio kai kurios įmonės dirba po keturias dienas per savaitę ar septynias-šešias valandas per dieną.
"Kai darbdavys su darbuotoju dėl to susitaria, tai natūralu. Verslas yra lankstesnis ir prie situacijos jau prisitaikė", - sakė jis. Anot S.Besagirsko, sutrumpintas darbo laikas leidžia įmonėms išsaugoti kvalifikuotus specialistus. Panaši tendencija pastebima ir valstybiniame sektoriuje, kai darbuotojai išleidžiami nemokamų atostogų. "Diskutuoti čia nėra ko, būtina taikytis prie aplinkybių ir stengtis išgyventi", - įsitikinęs S.Besagirskas.
