Tokių receptų antradienį, susitikęs su Seimo pirmininke Irena Degutiene, pažėrė finansų analitikas Rimantas Rudzkis.
Be to, jis įgėlė ne tik partijoms, bet ir pačiai Vyriausybei dėl tingėjimo bei prisipažino nedegąs entuziazmu dėl kreipimosi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitiko R. Rudzkio teigimu, šiuo metu didžiausia grėsmė valstybei yra didžiulis nedarbas. Vėliau gresia valstybės finansų krizė, mat bent jau planuose biudžeto deficitas vis labiau auga.
Ilgalaikėje perspektyvoje mūsų šalis esą praranda konkurencingumą ir gebėjimą pritraukti investicijas.
„Tai su emigracijos problema ir protų nutekėjimu rodo, jog Lietuva gali likti net šito regiono šalikelėje, tarp nesėkmingų valstybių“, – kalbėjo jis.
Grėsmė negauti pensijos grąžintų „vokelius“
R. Rudzkis teigė nesąs detaliai susipažinęs su opozicijos siūlymais dėl biudžeto (juos yra pateikę socdemai, Darbo partija ir frakcija „Viena Lietuva“), bet iš žiniasklaidos pranešimų susidaręs įspūdį, kad projektai parengti neatlikus gilios analizės, juose esą trūksta konstruktyvumo, užtat pilna populizmo.
„Lietuvoje pasigendu kruopštaus darbo pačiose svarbiausiose srityse. Apie partijas net nekalbu, ten tas darbas, man atrodo, nedirbamas. Bet net ir Vyriausybėje pasigendu, kad būtų įdėta labai daug darbo. Visi ieško paprastų sprendimų, o sudėtingoje situacijoje jie neegzistuoja. Reikia daug dirbti, analizuoti, būtinai pasiekti nuoseklią sistemą, kuri atitiktų viziją, strateginį planą, kurio irgi pasigendu“, – kalbėjo analitikas.
Pasak R. Rudzkio, socialinės išmokos šiuo metu neatitinka valdžios galimybių, bet jis pasiūlė neskubėti mažinti „Sodros“ mokamų pensijų (papildomos – mokslininkų ir pan. – pensijos esą gali priklausyti nuo valstybės išgalių).
„Pagrindinė pensija yra žmogaus įnašas ir jam priklauso. Tik pensija turi būti siejama su darbo užmokesčiu. Juk kai įneša (socialinio draudimo) įnašus, įneša proporcingai – svarbu ne kiek litų įnešta prieš 20 metų, o kokia vidutinio atlyginimo dalis, – pažymėjo jis. – Pensija turi būti apskaičiuojama pagal formulę, kietai susietą su vidutiniu darbo užmokesčiu. Draudžiamųjų pajamų dydį reikia susieti su atlyginimu aiškia formule. Kai jis kyla, pensija turėtų kilti, o kai leidžiasi – leistis. Pensijų sistema turi būti tokia, kad garantuotų ne konkrečią pensiją, o pragyvenimo lygį, priklausomai nuo šalies. Kad žmogus galėtų jaustis taip, kaip jautėsi, kai toje šalyje dirbo.“
R. Rudzkio žodžiais, pensijų mažinimas – ne visai moralus dalykas:
„Žmogus darė įnašus, o paskui staiga viskas nuplaukė. Tai neigiamas signalas mokesčių mokėtojams. Šalis daug metų dėjo pastangas, kol gerokai sumažino „vokelių“ sistemą. Dabar galima vienu rankos brūkštelėjjimu atgaivinti „vokelius“. Užtenka pasakyti, kad pensijos yra ne jūsų turtas. Tuomet „vokelis“ bus mano turtas. Geriau gausiu „vokelyje“ ir žinosiu, kad turiu. Tai būtų didžiausia psichologinė klaida.“
Vietoj atleidimo siūlo keturias darbo dienas
„Nebūtina žmogui, dirbančiam savivaldybėje, mažinti algą ar būtinai liepti atleisti 20 proc. žmonių. Gal jie nesusitvarkys su savo darbu. Labai gali būti, kad būtų atleisti ne tie, kurie turi būti atleisti. Žinome Lietuvos sistemą, „švogerių“ šalį. Manau, kad reikia įteisintii ne visą darbo dieną. Atsirastų pakankamai žmonių, kurie sutiktų dirbti keturias dienas ir gauti 80 proc. Tegul profsąjungos kalba ką nori, bet manau, kad jei bus teisingas sprendimas, pakankamai daug žmonių tai turėtų patikti. Geriau penkiems darbuotojams nesiaiškinti, kas turi būti atleistas, o visiems penkiems susitarti dirbti po mažiau.“
R. Rudzkis tikino esąs prieš PVM lengvatas, bet pasiūlė „susitaikyti su Lietuvos realijomis“ ir kai kurias iš jų grąžinti. Lietuva turi atvirą rinką, greta yra tokių šalių, kaip Lenkija, kur galioja kita PVM sistema.
„Galima sakyti: koks skirtumas, už atvežtą ir lietuvišką prekę mokame tiek pat, jei perkame Lietuvoje, nes abiems galioja toks pat PVM tarifas. Bet pas mus yra keista sistema – prekyba su verslo liudijimais. Pas mus Gariūnai yra nacionalinės svarbos objektas. Kai klesti tokios prekybos formos, kaip turgus, jų svoris krizės sąlygomis išauga, suklesti šešėlinė ekonomika. Pasidaro naudinga atsivežti prekes iš Lenkijos, nes čia, pirkdamas iš vietos gamintojo, moku 21 proc. PVM, o pirkdamas iš Lenkijos atvežtą prekę, moku 5 proc.. Gaunasi, kad dėl nekontroliuojamos turgaus prekybos vietos gamintojai tampa nekonkurencingi.“
„Sukandus dantis reikia pripažinti, kad lengvatų panaikinimas dabartinėmis sąlygomis yra klaida. Matyt, svarstytinas variantas įvesti tarpinį tarifą gal 9-10 proc. – tokio dydžio, kad dėl transporto kaštų nebeapsimokėtų pirkti prekes Lenkijoje ir įvežti“, – siūlė analitikas, tačiau konkrečių prekių grupių, kurios reikėtų taikyti mažesnį PVM, nenurodė – tai esą turėtų būti produktai, jautriausi turgaus konkurencijai.
Be to, R. Rudzkis stebėjosi importo iš tolimų šalių skatinimu: „Jei sunku susikalbėti su kinų pardavėju, jis rečiau kontroliuojamas. Daug lengviau bausti lietuvius. Juos griežtai spaudžiame mokėti PVM ir iš karto sukuriame kiniškoms parduotuvėms šiltnamio sąlygas. Nesurenkami mokesčiai iš pašaliečių, o importinės prekės įgyja pranašumą.“
TVF prižiūrėtų finansus, bet ateities gerove nesirūpintų
Analitikas I. Degutienei nurodė ir kreipimosi į TVF privalumus bei trūkumus. Pasak jo, paskola iš šio fondo būtų kur kas pigesnė nei obligacijų platinimas. Be to, jis atliktų savotišką priežiūrą, kuri esą būtų naudinga, šaliai gyvenant krizės sąlygomis ir trūkstant supratimo tarp valdžios bei visuomenės. „Gal tokia priežiūra ir rekomendacijos būtų neblogai“, – svartė R. Rudzkis.
Bet, anot jo, „TVF galvos dėl Lietuvos neskauda“ ir nerūpi, kad mūsų šalis kada nors būtų dar labiau išsivysčiusi valstybė. Fondui esą labiausiai rūpi atgauti skolą – kad būtų finansinis stabilumas, o valstybės finansai suvaldyti, bet jam esą nebūtų svarbu pritraukti tiesiogines užsienio investicijas.
„Šiuo metu, jei sugebėtume patys suvaržyti išlaidas, atlikti struktūrines reformas ir ištaisyti klaidas, kurios susikaupė per daugelį metų (per daug biurokratizavome verslo aplinką ir didele dalimi dėl to pasidarėme nekonkurencingi), reformuotume tokius viešuosius sektorius, kaip aukštasis mokslas, specialistų rengimo ir sveikatos apsaugos sistema, neprireiktų TVF pagalbos. Esu truputį skeptikas, nes per metus nė kiek nepasistūmėta šitoje srityje. Dar daugiau – nematau jokio pertvarkos plano. Jei nėra konstruktyvaus ir aiškaus plano, kaip galime dėti vilčių į viešojo sektoriaus pertvarką?“ – retoriškai klausė analitikas.
Jo žodžiais, krizės sąlygomis, kai visuomenės nervingumas didelis, reikalingas pagrindinių politinių partijų sutarimas svarbiausiais klausimais. „Tie nesutarimai, užkulisiniai ginčai, viešųjų ryšių akcijos Lietuvos laivą gali įsiūbuoti ir mes čia visi galime – nesakau, kad paskęsti, bet patekti į sūkurį“, – įspėjo R. Rudzkis.
