Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą spalio mėn. lėmė blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonomines bei namų ūkio finansines perspektyvas ir galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., padaugėjo gyventojų, prognozuojančių, kad bedarbių skaičius labai išaugs.
Spalio mėn. 3 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 61 – kad pablogėjo, o 36 procentai gyventojų sakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (rugsėjo mėn. – atitinkamai 6, 58 ir 37 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 7 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo,
53 – pablogėjimo (rugsėjo mėn. – atitinkamai 11 ir 44 proc.). 35 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 92 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 1 procentas – kad pagerėjo, 7 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius
12 mėn. nepasikeitė (rugsėjo mėn. – atitinkamai 89, 2 ir 8 proc.).
Spalio mėn. 10 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 62 procentai prognozavo pablogėjimą, 25 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (rugsėjo mėn. – atitinkamai 15, 52 ir 29 proc.).
Spalio mėn. 89 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (rugsėjo mėn. – 86 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalio mėn. skyrėsi nedaug: mieste jis buvo minus 47, kaime – minus 48. Palyginti su rugsėjo mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, kaime – 10 procentinių punktų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą kaime lėmė blogesnis šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvų vertinimas, padaugėjo gyventojų nesitikinčių bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. ir prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą.
Miesto gyventojai pesimistiškiau vertino namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties bei bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 12 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 70 iki 89 procentų, iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus padidėjimą – nuo 17 iki 51 procento. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir pesimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 39 iki 53 procentų.
Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. ir šalies ekonominės padėties perspektyvas.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
