“Kaunas iki 2007-ųjų, kai Lietuvoje ketinama rengti Europos krepšinio čempionatą, tikrai turės naujus sporto rūmus”, - žada pirmasis Kauno vicemeras Kazimieras Starkevičius. Ir, regis, tokie teiginiai nėra laužti iš piršto. Po keliolikos dienų į Kauną turėtų atvykti potencialūs investuotojai, kurie aptars rūmų statybos galimybes krepšinio sostine vadinamame mieste. Be to, optimistiškai nuteikia ir Eurolygos vadovo Jordi Bertomeu pažadai remti sporto rūmų statybą Kaune. Tuo vis aktyviau domisi ir kai kurie Kauno verslininkai.

Realus pasiūlymas nedomina

“Akivaizdu, kad dar sykį rekonstruoti Kauno sporto halę būtų neekonomiška, nors, siekiant atitikti vis kylančius Eurolygos standartus, tai daryti būtina”, - sakė Kauno vicemeras, kaip ir kiti miesto vadovai, politinių oponentų kaltinami primiršę sporto rūmų statybos Kaune idėją.

Nors Eurolygos vadovas susitikime su legendiniu šalies krepšininku ir “A.Sabonio “Žalgirio” krepšinio centro” valdybos nariu Arvydu Saboniu pareiškė, kad Eurolyga galėtų paremti universalios krepšinio arenos statybą Kaune, tačiau iki šiol miesto vadovai dar neišsiaiškino, kokią konkrečiai paramą siūlo Jordi Bertomeu. Atrodo, kad Kauno valdžios šis pasiūlymas nesudomino.

“Kol kas nebendravome su A.Saboniu, todėl ko nors konkrečiau pasakyti negalėtume. Žinome tik tiek, kad Arvydas Sabonis pažadėjo prisidėti prie Eurolygos populiarinimo, leisdamas naudoti savo įvaizdį, mainais Eurolyga žada finansinę paramą”, - sakė Kauno vicemeras.

Eurolygos ir ULEB atstovas Vladimiras Stankovičius kol kas tiksliai negali įvardyti paramos dydžio, tačiau sako, kad toks pažadas duotas. O jo įgyvendinimas priklausys nuo pačių lietuvių.

Kauno “Žalgirio” atstovas Mindaugas Plūkas pasigenda konkretumo. “Eurolygos vadovai žino, kad Kaune norime statyti naujus sporto rūmus, todėl savo iniciatyva pasiūlė paremti jų statybą”, - sakė M.Plūkas. Tačiau jis pabrėžia, kad apie konkrečią paramą kalbėti dar šiek tiek anksti.

Atvyksta investuotojai

Kauno vadovų abejingumas stebina socialdemokratą Seimo narį Kęstutį Kriščiūną. Jis apgailestauja, kad, pasikeitus miesto vadovams, sporto rūmų statybos idėja vis labiau blėsta. “Kai miestui vadovavo socialdemokratas, kalbėjomės su verslininkais, premjeru, kuris pažadėjo paremti infrastruktūros aplink areną sukūrimą”, - sakė Seimo narys. Jam nesuprantama, kodėl Kauno vadovai iki šiol nesidomėjo Eurolygos pasiūlymu ir prognozuoja, kad kauniečiai kone ant lėkštutės padėtos paramos nesugebės paimti.

Tačiau Kauno vicemeras kategoriškai su tuo nesutinka ir sako, kad realiai procesas niekad nebuvo pajudėjęs. “Anksčiau svarstėme, tačiau konkretaus sprendimo nebuvo priimta”, - sakė Kauno vicemeras. Jo teigimu, sporto rūmų projektas pristatomas visoms besidominčioms kompanijoms, tačiau verslininkai pastebi, kad Kauno valdžia turėtų rodyti iniciatyvą.

Atremdamas kritiką, K.Starkevičius sako, kad jau po dviejų savaičių į Kauną atvyks potencialūs investuotojai. “Susitikimas su kanadiečių kompanija gali turėti teigiamų poslinkių. Kauno vadovai darys viską, kad pagaliau rūmų statyba įgautų realias gaires”, - tikino vicemeras.

Atbaido nelankstumas

Socialdemokratas K.Kriščiūnas taip pat pastebi, kad pastaruoju metu Kauno sporto rūmų statyba domisi ir potencialūs užsienio investuotojai. “Kol kas negaliu tiksliai įvardyti kompanijos pavadinimo, daugiau aiškumo bus po dviejų savaičių, - sakė Seimo narys. - Investuotojai pasveria riziką, verslo perspektyvas”. Viešai neįvardijami užsienio investuotojai šiomis dienomis susipažįsta su sporto rūmų architektūros projektu, verslo planu.

Seimo narys Gintaras Didžiokas, palaikąs ryšį su galimybėmis investuoti Kaune besidominčiais verslininkais, pripažino, kad užsieniečiams Kaunas - ne pati patraukliausia vieta verslui. “Kviečiame juos į Lietuvą, bet tai turėtų daryti ir miesto vadovai, nes pačios kompanijos ateina labai retai”, - pastebėjo Seimo nariai.

Potencialius Lietuvos ir užsienio investuotojus atbaido Kauno valdžios nelankstumas ir nenoras nemokamai skirti žemės sklypo rūmų statybai. Tuo tarpu sostinėje, anot K.Kriščiūno, rūmai bus statomi valstybės nemokamai suteiktame sklype. “Premjeras panašias sąlygas siūlo ir Kaunui. Prieš kurį laiką tuometinis sostinės vadovas Artūras Zuokas kreipėsi į Vyriausybę, kad ji įpareigotų Vilniaus apskritį žemės sklypą, kuriame iškils arena, perduoti miestui. Šis klausimas aktualus ir Kaune, tačiau iki šiol miesto vadovai nesikreipė į Vyriausybę, nors žemės problema yra viena svarbiausių, kalbant apie investuotojų pritraukimą”, - mano socialdemokratas.

Kaune statyti sporto rūmus “Vilniaus prekyba” atsisakė su miesto valdžia nesusitarusi dėl žemės sklypo. Tai pripažįsta ir Kauno vicemeras. “Vilniaus prekyba” norėjo gauti labai didelį žemės sklypą. Jų pageidavimų buvo neįmanoma įgyvendinti”, - sakė K.Starkevičius.

Domisi Vilniaus arenos savininkai

Anksčiau Vyriausybė buvo užsiminusi apie galimybę finansiškai paremti infrastruktūros aplink areną sukūrimą. “Buvo padaryta nemažai darbų. Ir man pačiam teko kalbėtis su dabartiniu miesto vadovu, jis žadėjo nepamiršti sporto rūmų statybos, tačiau konkrečių veiksmų nėra”, - pastebėjo K.Kriščiūnas.

Miesto vicemeras nesutinka su Seimo nario pastebėjimais ir sako, kad, pasikeitus miesto vadovams, ir toliau ieškoma potencialių investuotojų. “Investuotojai nuolat svarsto įvairius variantus. Įtikinamiausi atrodo vienų Vilniaus arenos savininkų ketinimai investuoti Kaune. Jie jau pareiškė besidomį mūsų miesto galimybėmis”, - tikino K.Starkevičius.

Kaunietis architektas Eugenijus Miliūnas yra parengęs naujų sporto rūmų maketą, kuris praėjusių metų pabaigoje demonstruotas į Savivaldybę sukviestiems verslininkams, tačiau nė vienas jų nepareiškė norįs investuoti 85 milijonus litų. Priklausomai nuo vietos, dar keliolikos milijonų reikėtų infrastruktūros sukūrimui

“Straikas” svarsto projektus

Ambicingų planų neslepia ir Kauno boulingo klubo “Straikas” savininkai. Bendrovės direktorius Rolandas Juraitis sako, kad jo vadovaujama kompanija iš tiesų domisi arenos statybos Kaune galimybėmis. “Kol kas konkrečių pasiūlymų dar nepateikėme, nes svarstome projektus. Kiek vienoje vietoje turėtų būti paslaugų ir pan.”, - sakė R.Juraitis.

Verslininkas pastebi, kad daug kas priklausys nuo Kauno valdžios pozicijos. “Klausimas, ar valdžia padarys viską, kad rūmai atsirastų. Mes į Kauną žiūrime kaip į Lietuvos centrą, kuriame galėtų susirinkti visos šalies žmonės. Projektą kuriame ne metams ar dvejiems, o keliems dešimtmečiams”, - sakė “Straiko” direktorius.

Tačiau privačią iniciatyvą slopina tai, kad iki šiol Kaunas neturi konkrečios miesto vizijos. “Neaišku, koks Kaunas turėtų būti, valdžia vengia priimti ir konkrečius sprendimus”, - kodėl iki šiol stringa rūmų statyba, svarstė verslininkas.

Atidarys kitąmet

Kol Kauno valdininkai ir verslininkai tik kalba apie naujus sporto rūmus, sostinėje jų statyba įgavo aiškias gaires. Jau žinoma, kad Vilniaus arena bus pradėta statyti rugpjūčio pabaigoje, iki tol ketinama parengti žemės sklypus, sutvarkyti kitus dokumentus.

Tarptautinė architektų bendrovė “Stalium Consultants International” jau baigia rengti universalios arenos projektą. Statybos darbais rūpinsis Suomijos bendrovės. Kitų metų pavasarį ir vasarą ketinama atlikti apdailos darbus, sutvarkyti aplinką, o spalį surengti arenos atidarymo renginį.

Universalioje sostinės arenoje ketinama rengti ne tik krepšinio, bet ir futbolo, ledo ritulio varžybas. Krepšinio ar futbolo aikštę pakeisti ledo arena bus galima per parą, o į koncertų salę sporto areną pertvarkyti per šešias valandas. Manoma, kad naujoji arena į Lietuvą pritrauks ir gerokai daugiau pasaulinio garso muzikos žvaigždžių.

Vilniuje pastačius universalią krepšinio areną, Lietuva taps realia pretendente surengti 2007 metų Europos krepšinio čempionatą. Krepšinio federacijos vadovai pripažįsta, kad vienos arenos Lietuvoje neužteks, tačiau aišku, kad jei Lietuvai pavyks laimėti teisę rengti čempionatą, finalinės rungtynės vyks sostinėje. Kaune galėtų būti surengtos atrankinės kovos.