Pasak dienraščio, Lietuvos bankas teigia, kad rinks tik sprendimams ir kontrolei reikalingus duomenis - pavyzdžiui, gali būti paprašyta informacijos apie renkamo kredito unijos vadovo priklausomybę nuo narkotikų.
Pasak Lietuvos banko atstovo spaudai Mindaugo Vinkaus, jei priežiūros institucija pareikalautų informacijos, kuri nėra tiesiogiai susijusi su kontrolės funkcijomis, kredito unija šį reikalavimą galėtų apskųsti.
Tuo tarpu Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininkas Ramūnas Stankevičius pareiškė nuogąstavimą, kad šalies centrinis bankas galės reikalauti kokios panorėjęs informacijos. Tokia situacija gali neigiamai paveikti žmones, norinčius tapti kredito unijų nariais.
Pagal rengiamą įstatymą, kredito unijų nariai, esant reikalui, Lietuvos bankui taip pat privalės pateikti duomenis apie savo finansinę būklę bei lėšų kilmę. Dabar galiojančiame Kredito unijų įstatyme tokia galimybė nenumatyta.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Sonata Petniūnaitė tvirtino, jog centrinis bankas, rengdamas įstatymo projekto nuostatą apie duomenų rinkimą, su inspekcija nieko nederino.
Duomenų apsaugos specialistės nuomone, būtų aiškiau, jei įstatymo projekte būtų nurodyta, kad Lietuvos bankas gali rinkti tik tuos duomenis apie asmenį, kurie yra tiesiogiai susiję su jo mokumu ir veikla kredito unijoje.
Kredito unijų įstatymo projekte yra numatytas ir unijų plėtros apribojimas. Jei savivaldybėje, kurioje veikia kredito unija, gyventojų skaičius viršija 100 tūkst., tuomet unijos nariais galės tapti tik vienoje iš tos savivaldybės seniūnijų nuolat gyventys fiziniai asmenys.
Šiuo metu šalyje veikia 54 kredito unijos, iš jų 46 priklauso Lietuvos kredito unijų asociacijai. Unijos, priklausančios asociacijai, turi 25,49 tūkst. narių. Asociacijos narių aktyvai siekia 87 mln. litų - du kartus daugiau, nei prieš metus.