Kieno pinigus skolino? Vienos bendrovės tikina skolinančios akcininkų ir investuotojų pinigus, o kitos perskolina iš didžiųjų bankų pasiskolintus pinigus. Tokiam verslui brangių paskolų nebūna, nes bet kokiu atveju jos iš savo klientų atsiima šimteriopai.
Skolos išaugo iki trijų atlyginimų
Tarsi susitarusios į VL redakciją kreipėsi dvi motinos su beveik vienodomis bėdomis – pilnamečiai, tačiau iš tikrųjų dar nesubrendę jų sūnūs pateko į greitųjų kreditų bendrovių spąstus. Kelis kartus jie sugebėjo pasiskolinti ir grąžinti paskolas, tačiau atėjo laikas, kai grąžinimas užstrigo. Bendrovės įjungė delspinigių mechanizmą, todėl pasiskolinti šimtai labai greitai išaugo iki keliolikos tūkstančių litų. Paskui su vaikinais susipažino skolų išieškojimo bendrovės. Skolos dar labiau išaugo. Tik tada jaunuoliai apie savo bėdas pranešė tėvams, kurie iš atsargų juodai dienai buvo priversti sugrąžinti didžiules nesusitupėjusių atžalų skolas.
Skolų priežastys įvairios – dažniausiai įklimpstama perkant internetu. Kai kurie prasiskolinę gyventojai tikina pinigus tiesiog pravalgę ar padengę anksčiau susidariusias skolas. Kreditų bendrovės „Creditinfo Lietuva“ skaičiavimais, vidutiniškai kiekvienas pradelstų skolų turintis gyventojas Lietuvoje yra skolingas po tris šalies vidutinius darbo užmokesčius, arba po 5 tūkst. Lt.
Kreditų bendrovės tikina, kad žmogus neturi galimybių imti kelias paskolas. Tačiau skolų išieškojimo bendrovė SIB neužmiršo atvejo, kai viena darbą praradusi moteris paėmė net 17 paskolų po 500 Lt iš įvairių bendrovių. Kokios pasekmės? Moteris turėjo parduoti savo butą.
Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius sakė, kad spalio 1 d. duomenimis, gyventojų pradelsti įsiskolinimai perkopė 1 mlrd. Lt, o pradelstų įsiskolinimų turi beveik 200 tūkst. gyventojų. „Per pastaruosius mėnesius gyventojų pradelsti įsiskolinimai augo šiek tiek lėčiau. Pavyzdžiui, už komunalinius mokesčius skolų nedaugėjo. Tačiau svarbiais veiksniais gyventojų įsiskolinimams augti ir toliau išlieka prasta įmonių finansinė padėtis, nedarbas bei prasidėjęs šildymo sezonas“, – sako A.Bogdanovičius.
Palūkanos perkopia 1000 procentų
Prislėgtas valstybės skolos augimo premjeras A.Kubilius karštligiškai reagavo sužinojęs ir apie gyventojų prasiskolinimą. Kaip įprasta, neišsiaiškinęs situacijos premjeras viešai pareiškė, kad Lietuvos bankas (LB) turėtų neleisti žmonėms prasiskolinti. Išgirdę tokį paliepimą bankininkai gūžčioja pečiais. Kaip VL informavo LB atstovas Mindaugas Milieška, pagal dabartinius teisės aktus LB prižiūri kredito įstaigas, tai yra bankus ir kredito unijas, tačiau prižiūrėti vadinamųjų greitųjų kreditų teikėjų veiklos neturi įgaliojimų.
Premjero norai geri, tačiau Vyriausybė pati neskuba pritarti jau pateiktam Vartojimo kreditų įstatymo projektui arba pasimokyti iš kaimynų estų, kurie greitųjų kreditų teikėjus pažabojo labai greitai. Estai tiesiog apribojo paskolų palūkanų dydį – jos gali būti tik iki trijų kartų didesnės už vidutinę tuo metu rinkoje galiojančią vartojimo kreditų palūkanų normą. Jeigu toks ribojimas galiotų ir Lietuvoje, tai greitųjų vartojimo kreditų bendrovė turėtų skolinti už 45 proc. metinių palūkanų. O dabar metinės palūkanos skaičiuojamos nuo faktiškai netaikomų 14 proc. iki 450, o atskirais atvejais net perkopia 1000 procentų.
Konkurentai baksnoja vienas į kitą
Dėl lengvabūdžių klientų šalies rinkoje grumiasi dvi asociacijos – nedidelius, bet itin greitus kreditus teikianti Greitųjų vartojimo kreditų asociacija ir didesnes sumas, bet save rimtesne rinkos žaidėja laikanti Vartojimo kreditų asociacija.
Pirmosios vadovas Vilmantas Midvikis sako, kad asociacijai priklausančios bendrovės skolina tik iki 2000 Lt, o maksimalus terminas siekia 30 dienų. Taigi daug skolų nesusikaupia. „Premjero priekaištai tikriausiai buvo skirti kitai asociacijai, nes ji skolina didesnes sumas ir ilgam laikotarpiui“, – nukreipė kaltinimus konkurentams V.Midvikis. Tačiau jis nepaneigė VL informacijos apie taikomas stulbinamo dydžio palūkanų normas. „Greitųjų paskolų palūkanos, įvertinant paskolos suteikimo greitį, dydį, įmonės politiką, svyruoja ties 400 proc. metinių palūkanų riba. Tačiau būna ir brangesnių paskolų“, – sako V.Midvikis.
Kodėl šie duomenys nepateikiami klientams? „Klientui, kuris skolinasi trumpam terminui, nereikia žinoti metinių palūkanų normos, jam svarbu, kiek skola kainuos už konkretų laiką, todėl mes pateikiame ne procentus, o konkrečią sumą“, – aiškina V.Midvikis.
Kam priekaištavo premjeras?
Lietuvos vartojimo kreditų asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis prieš atsakydamas į VL klausimus iš karto atsiribojo nuo Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos veiklos. „Pripažįstu, kad šiandien finansų rinkoje yra daug netvarkos. Tačiau mūsų asociacijai priklausančios bendrovės dirba kaip finansinės institucijos ir vadovaujasi finansų įstaigų įstatymu bei kitais teisės aktais“, – pabrėžia P.Gerulis. Jis nepraleido progos atsikirsti konkurentams: „Esu įsitikinęs, kad premjero priekaištai buvo skirti ne mums, bet Greitųjų vartojimo kreditų asociacijai.“
Tačiau P.Gerulis nepasakė, kad ir jo vadovaujamos asociacijos bendrovės teikia greituosius kreditus. Kokios palūkanos? Stambiuosius kreditus teikiančios įstaigos skelbia apie 14–25 proc. palūkanas, tačiau trumpam terminui galima pasiskolinti ir už 430 proc.
P.Gerulis per VL savo konkurentams pasiūlė prisijungti prie jo vadovaujamos asociacijos: „Tačiau mes reikalausime, kad jie atidžiau tikrintų klientų mokumą. Kol kas jie neturi galimybių naudotis visomis klientų bazėmis. Be to, turės viešai skelbti savo veiklos finansinius rodiklius.“ Konkurentai iš tikrųjų viešai tokių duomenų nepateikia, tačiau įsitikinome, kad ir P.Gerulio vadovaujamai asociacijai priklausančios įstaigos ne visos viešai tokią informaciją teikia. Tiesa, asociacija pateikia bendrus duomenis, bet ne bendrovių uždirbtą pelną ar nuostolius.
Vartojimo kreditų asociacijos bendrovės iki 2009 06 30 buvo suteikusios per 205 mln. Lt vartojimo kreditų 136 308 gyventojams. Pasak P.Gerulio, paskolų paklausa nuolat auga.
Lupikiškas biznis
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:
Greitųjų kreditų bendrovių taikomos palūkanos – lupikiškos, yra daug neskaidrumo, klientų apgaudinėjimo. Paprastai tokios paslaugos populiarios šalyse, kurioms trūksta švietėjiškų programų. Žmonės nepagalvoja apie pasekmes, jiems niekas nepataria. Jeigu negalėsi laiku grąžinti paskolos, pradės augti plėšikiški delspinigiai, įvairiausi mokesčiai. Mes siūlėme riboti kreditų teikimo spartą – juos teikti ne per 15 minučių, tačiau ne greičiau kaip per 24 valandas. Tegul žmogus pagalvoja.
Prieš skolindamasis - pagalvok
Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė
Kodėl žmonės skolinasi neįvertindami pasekmių? Todėl, kad neretai neturi kitos išeities. Vartojimo kreditų asociacijų narių paslaugomis paprastai naudojasi asmenys, negalintys gauti paskolų stambiuosiuose bankuose. Jie – nepatikimi. Todėl tūkstantinės palūkanos – nepatikimumo kaina. Tačiau jiems patarčiau devynis kartus pagalvoti prieš brangiai skolinantis. Jeigu viena skola padengsi senesnę skolą, tai naujoji bus dar didesnė. Todėl vertėtų pasitarti dėl skolos atidėjimo ar pasiskolinti iš giminaičių.
