Dėl nedarbo grėsmės Lietuvai pritaria ir „DnB Nord“ grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka, mananti, kad valstybei reikėtų subsidijuoti jau egzistuojančias darbo vietas.

„Reikia tiesiog skirti daugiau lėšų nedarbo draudimui. Tai yra laikinas dalykas, nes po metų ar pusantrų ekonomika atsigaus ir tie žmonės vėl bus įtraukti į darbo rinką. Jeigu jie išvažiuos į užsienį ir vėl šnekėsime, kaip prieš porą metų, kad reikia įsileisti užsienio darbininkus, – DELFI sakė R. Lazutka.

Jo teigimu, tiek mažai bedarbių gauna pašalpas dėl to, kad jie netenkina tam tikrų Darbo biržos reikalavimų, taip pat daliai bedarbių jau baigėsi pašalpos mokėjimo laikas.

„Jeigu žmonėms nemokame pašalpos, jie tiesiog lieka našta šeimai. Tarkime, vienam iš sutuoktinių praradus darbą, kitas iš savo atlyginimo turi išlaikyti visą šeimą. Jeigu šeimos pajamos yra tokios mažos, kad vienam šeimos nariui pajamos mažesnės nei 350 Lt, šeimai mokama šiokia tokia pašalpa. Šeimos, gyvenančios su tokiomis pajamomis yra tiesiog stumiamos į emigraciją“, – dėstė profesorius.

Jis skaičiuoja, kad privačiame sektoriuje darbo vietų subsidijos siekiant užimtais išlaikyti bent 10 proc. atitinkamų metų prognozuojamo bedarbių skaičiaus, kainuotų nuo 60 iki 125 mln. litų kasmet.

„Tai sumažintų išlaidas bedarbių pašalpoms ir sumažintų skurstančiųjų skaičių po keliolika tūkstančių asmenų kasmet“, – tvirtino jis.

R. Lazutka peikia ir planus nuo 1041 Lt iki 819 Lt mažinti maksimalias išmokas, nes esą ir dabar nedidelė bedarbio pašalpa kas porą mėnesių mažėja.

Norint išplėsti gaunančių ratą – mažinti pašalpą

J. Rojaka mano, kad pašalpų mokėjimą bedarbiams verta būtų pailginti tuo atveju, jei pašalpos dydis mažėtų.


„Išplėsti gaunančiųjų pašalpas ratą būtų labai džiugus dalykas, tačiau valstybės galimybės yra labai ribotos. Išplėtimas įmanomas tik tuo atveju, jei būtų nurėžiamas bedarbio pašalpos dydis. Tai galbūt ir paskatintų tuos pačius bedarbius aktyviau ieškoti darbo. Reikia pripažinti, kad tuose rajonuose, kur yra labai aukštas nedarbo lygis, vis dar yra gana sunku rasti darbuotojų. Bedarbio pašalpa kol kas neskatina ieškoti darbo, nes beveik tiek pat gauni nedirbdamas“, – kalbėjo analitikė.

Jos teigimu, išmokų sistemą reikėtų peržiūrėti taip, kad būtų maksimaliai palengvintas įsidarbinimas.

„Tegul žmonės įsidarbina dviem dienom, savaitei, pusei etato. Taip pat reikėtų skatinti darbdavius priimti naujus žmones, o ne didinti krūvį jau esantiems darbuotojams. Yra daug geriau darbdaviui išmokėti dalinę kompensaciją už darbuotoją nei paleisti žmogų į bedarbių gretas. Tai atneštų naudos ir darbdaviams, ir valstybei“, – sakė analitikė.

J. Rojaka taip pat pripažįsta, kad didžiulis jaunimo nedarbas – maždaug 30 proc. jaunų žmonių neturi darbo – skatina emigraciją.

Žmonės nelieka be pajamų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atsakyme DELFI rašoma, kad nedarbo išmokos negaunantys bedarbiai gali pretenduoti į socialinę paramą.

„Tad negalima sakyti, kad jie paliekami visiškai be pajamų, nes nepasiturinčioms šeimoms mokamos socialinės pašalpos bei kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Parama teikiama dirbantiems, besimokantiems, pensininkams, neįgaliesiems, asmenims, auginantiems mažamečius vaikus, ieškantiems darbo per teritorinę darbo biržą ir besiregistruojantiems ne trumpiau kaip 6 mėnesius, slaugantiems šeimos narius“, – tvirtinama atsakyme.

Socialinę pašalpą turi teisę gauti šeimos, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas – 350 Lt. Šiuo metu didžiausia socialinė pašalpa sudaro 315 Lt.

„Nemanome, kad nedarbo išmokos dydis bei mokėjimo trukmė yra pagrindiniai svertai, kurie nulemia migracijos mastą. Viena svarbiausių priežasčių laikytinas žemas darbo užmokestis, kuris būna nepakankamas išvykstančių socialiniams poreikiams, kuriuos jie sau kelia, tenkinti. Darbo užmokesčio dydį lemia bendras šalies išsivystymo lygis. Kadangi Lietuvoje darbo užmokesčio vidurkis yra žemesnis nei ES šalių vidurkis, didelė Lietuvos gyventojų dalis migruoja ieškodami jiems tinkančio darbo“, – rašoma SADM atsakyme.

Be to, nuo rugpjūčio įsigaliojo ministerijos parengta Užimtumo rėmimo įstatymo nauja redakcija, kurioje numatytos priemonės esą leis laikinai įdarbinti daugiau žmonių.

„Sprendžiant nedarbo problemas Lietuvos darbo birža nuo šių metų pradžios padėjo įsidarbinti 90,3 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Per dešimt šių metų mėnesių į profesinį mokymą įgyti naujos kvalifikacijos ar patobulinti turimą nukreipta 10,2 tūkst. bedarbių, o į remiamojo įdarbinimo priemones laikinam užimtumui ir pastoviam užimtumui nukreipta 23,6 tūkst. bedarbių“, – tvirtinama atsakyme.

Ministerijos duomenimis, nedarbo draudimo išmoka nuo metų pradžios buvo paskirta 133,8 tūkst. bedarbių arba 49,3 proc. visiems registruotiems teritorinėse darbo biržose. Vidutinė nedarbo išmoka šiuo metu yra 707 Lt, maksimali – 1042 Lt.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo pabaigoje maksimalias bedarbių pašalpas gavo 12,5 tūkst. bedarbių, minimalias – 350 Lt – 152 bedarbiai. Bedarbių pašalpos tiek šiemet, tiek kitąmet planuojama išleisti 490 mln. Lt.

Pagal Lietuvos įstatymus, teisę į bedarbio pašalpą turi tas darbo netekęs žmogus, kuris per paskutinius trejus metus dirbo bent 1,5 metų. Bedarbio pašalpa iki šešių mėnesių mokama tiems, kurie turi darbo stažą iki 25 metų, 8 mėn. – kai darbo stažas 30-35 metai, 9 mėn. – kai darbo stažas viršija 35 metus.

Šiuo metu oficialiai darbo ieško daugiau nei 220 tūkst. žmonių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją