Dėl nevykusios Vyriausybės ekonominės ir mokesčių politikos bei nekompetencijos per metus valstybės skola kiekvienam šalies gyventojui padidės nuo 6 iki 9 tūkstančių litų, o visa skola priartės prie 30 milijardų litų.
Pernai pagal valstybės skolos dalį BVP ES rinkoje nusileidome tik estams. Šiemet per devynis mėnesius padėtis pasikeitė iš esmės. Prasiskolinome, tačiau ekonomikai gaivinti tie pinigai nebuvo skirti.
Gelbėjimo planas pradingo
Per pusmetį valstybės skola padidėjo 7 mlrd. Lt, o per metus, pagal pačios valdžios pateiktas prognozes, padidės daugiau nei 9 mlrd. Lt. Tačiau kai kurie ekspertai kalba net apie 12–13 mlrd. Lt skolos šoktelėjimą. Tokiu atveju valstybės skola išaugtų net iki 30 mlrd. Lt. Šiuo metu skolomis sparčiai vejamės čekus, slovakus ir slovėnus, greitai, ko gero, pavysime net danus. Po metų dvejų gal net viršysime ES vidurkį ir vėl prarasime viltis įsivesti eurą.
Akivaizdu, kad premjero A.Kubiliaus komanda sutrikusi. Perspektyvia laikyta finansų ministrė I.Šimonytė, kaip ir pats premjeras, siekdami pateisinti katastrofiškas nesėkmes, teisinasi, kad „vadovėlių, kaip spręsti šalį užgriuvusias problemas, nėra“. Apskritai ši Vyriausybė apie ekonomikos gelbėjimo planą kalba nuo praėjusių metų pabaigos, tačiau net artimiausi A.Kubiliaus bendražygiai to plano nematė. Tikriausiai jis sunaikintas, nes net juodžiausią praėjusių metų gruodžio naktį premjeras negalėjo pamanyti, kad skolos suma išaugs nuo planuotų 4 iki 9 mlrd. litų.
Tačiau blogiausia yra ne pats skolinimosi faktas, o tai, kad už pasiskolintus milijardus ekonomika ne tik neatgaivinta, bet nusmukdyta 22–23 proc. Pasak Vyriausybės ekonominę politiką nagrinėjusių ekspertų, jeigu nemoki valdyti, neturi kvalifikacijos, reikia trauktis ir nevaryti valstybės į bankrotą.
Neketina keisti ekonominės politikos
Jau kitas A.Kubilius apie valstybės skolą kalbėjo savo atostogų išvakarėse rugpjūčio mėnesį. Tada jis sakė, kad pagal blogiausią scenarijų, jeigu Vyriausybė nieko nedarytų, valstybės skola po trejų metų viršytų Mastrichto kriterijų, t. y. 60 proc. BVP. Tokiu atveju vėl prarastume galimybę įsivesti eurą.
Dabar, praėjus keliems mėnesiams, ši juoda pranašystė jau atrodo reali. Metų pradžioje valstybės skola siekė tik 15,6 proc. BVP. „Dnb Nord“ banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka sako, kad metų pabaigoje valstybės skola gali išaugti iki 31–33 proc. BVP, o kitąmet, labai tikėtina, pasieks 40 proc. BVP. Ekspertė sako, kad eidami tuo pačiu keliu galime pasiekti kur kas liūdnesnių rezultatų. O ekonominės politikos keitimo požymių kol kas nematome. Atvirkščiai – Vyriausybė vėl ketina didinti kai kuriuos mokesčius, mažinti pensijas ir piliečiams bei verslui veržti, veržti, veržti diržus nė žodelio neužsimindama apie vienintelę išeitį iš aklavietės – naujų darbo vietų kūrimą.
Siūlo pavartyti vadovėlius
Buvęs finansų ministras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius savo kolegei dabartinei ministrei primena atidžiau pavartyti vadovėlius ir atnaujinti išblukusias žinias. „Pagrindinis valdžios tikslas sunkmečiu – aprūpinti žmones darbu. Tai taip akivaizdu, kad naivu net aiškinti tokias elementarias tiesas. Juk dirbantys žmonės moka mokesčius į biudžetą, taigi nuo užimamų darbo vietų priklauso biudžeto būk¬lė. O Vyriausybė lyg tyčia viską daro atvirkščiai – pirmiausia suskaičiuoja biudžeto išlaidas ir padaro išvadą, kad reikia didinti mokesčius, nes pritrūksime lėšų. O rezultatas toks – dar labiau sumažėja darbo vietų, įplaukų į biudžetą, ir Vyriausybė priversta skolintis“, – sako A.Butkevičius.
Visiems projektams lėšų neužteks. Todėl buvęs finansų ministras siūlo nedelsiant atsisakyti smulkių projektų, pasirinkti prioritetinius ir jiems atlikti skelbti konkursus, kurių sąlygomis generalinis rangovas pats surastų finansinių resursų, o valstybė su juo galutinai atsiskaitytų per 15–20 metų. „Taip pat reikėtų nedelsiant atsisakyti mokesčių didinimo, peržiūrėti individualios veiklos apmokestinimą ir, žinoma, palikti ramybėje pensininkus“, – pataria A.Butkevičius.
Devyni milijardai išgaravo
Pravalgėme 9 mlrd. Lt? Kažkaip labai lengvai ir nepastebimai ši suma ištirpo. Kur? „Ir man kyla abejonių. Pavyzdžiui, sausio 1 d. pinigų buvo tiek pat, kiek liepos 1 d., nors ekonomika krito 23,6 proc. Taigi skolinti pinigai sunaudoti, tačiau ekonomikos jie neatgaivino. Susidaro įspūdis, kad tų 9 mlrd. Lt nebūtume panaudoję“, – stebisi A.Butkevičius.
Kaip galėtume paaiškinti? „Neracionaliu išlaidų planavimu ir neefektyviu jų panaudojimu. Taigi, kiek ši Vyriausybė skolinsis, tiek pinigų išgaruos, ir niekas nesupras, kur jie išgaruoja“, – sako A.Butkevičius.
Ar apie tai buvo svarstoma Seimo Biudžeto ir finansų komitete? „Deja, Biudžeto ir finansų komitetas nusirito iki to, kad dabar, kai reikia priimti labai svarbius sprendimus, svarsto Azartinių lošimų įstatymo pataisymus“, – sako A.Butkevičius.
Galėtume pamanyti, kad A.Butkevičius Vyriausybę kritikuoja dėl politinių priežasčių. Pakalbinkime dešiniosioms pažiūroms artimą Gediminą Vagnorių. „Deja, ši Vyriausybė pradėjo nuo klaidų. Jeigu nebūtume didinę mokesčių, o apkarpę kai kurias valdymo išlaidas, tai biudžeto skylė dabar gal siektų 3–4 mlrd. Lt. Deja, padėtis kitokia: jeigu įvertinsime valstybės ir savivaldybių įstaigų kreditorinius įsipareigojimus, skola gali pasiekti net 13 mlrd. Lt“, – daro išvadą G.Vagnorius.
Vyriausybė nesimoko iš klaidų
Anot G.Vagnoriaus, visi požymiai rodo, kad Vyriausybė neplanuoja stabdyti ekonomikos kritimo. „Jeigu per artimiausius metus Vyriausybė nepakeis savo ekonominės politikos, tai finansų krizė peraugs į ekonominę krizę su masiniais socialiniais neramumais, nes Vyriausybė pritrūks pinigų pensijoms ir algoms mokėti“, – prognozuoja G.Vagnorius.
Ką reikėtų daryti? Skubiai remti eksportą, mažinti mokesčius, kurie leistų paskatinti ekonominę apyvartą. Po kelių mėnesių į biudžetą pinigų būtų surenkama jau daugiau. G.Vagnorius įsitikinęs, kad nors rinkos gaivinimo programoms reikia pinigų, tačiau po 2–3 mėnesių investicijos atsipirktų su kaupu. Be to, kitos išeities nėra.
Nėra pinigų? Netiesa. „Pagal ES išteklių mažoms ir vidutinėms įmonėms (JEREMIE) programą ES struktūrinių fondų lėšas galima panaudoti kaip kreditinius išteklius – apie 1 mlrd. Lt. Jie padalyti bankams Lietuvoje, tačiau dabar šiuos pinigus bankai panaudoja ne Lietuvoje. Argi Vyriausybė neturėtų įsikišti? Maža to, labai tikėtina, kad komerciniai bankai Vyriausybei skolina kaip tik iš minėtos programos pinigų“, – stebisi G.Vagnorius.
Skola kainuoja brangiai
Skolos tvarkymas 2006-aisiais kainavo 660 mln. Lt, 2007-aisiais – 750 mln. Lt, 2008-aisiais, kai valstybės skola sudarė apie 17 mlrd. Lt, – daugiau nei 800 mln. Lt. Pasak A.Kubiliaus, vien šiais metais skolos tvarkymas sieks 1,8 mlrd. Lt, o 2014 m. – jau per 4 mlrd. Lt. Tiek palūkanų.
Taigi brangiai prisiskolinome, tačiau ekonomikos neatgaivinome.
„Dnb Nord“ banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka sako, kad Lietuva pagal išlaidas bendrajam pagrindiniam kapitalui formuoti gerokai atsilieka net nuo ES autsaiderės Latvijos. „Tai reiškia, kad mes prasčiau ruošiamės ar net nesiruošiame ūkio atsigavimui. Štai BVP dalis, skiriama mašinoms, įrenginiams ir transporto priemonėms, Lietuvoje tesudaro apie 3,8 proc., o Latvijoje – 9,1 proc., Estijoje – 8,5 proc. Taigi atsigausime gerokai vėliau ir lėčiau“, – daro išvadą J.Rojaka.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis: „Blogiausias scenarijus, kad per trejus metus valstybės skola viršys Mastrichto kriterijų, t. y. 60 proc. nuo BVP, deja, yra realus. Žinoma, jeigu nebus imamasi veiksmingų priemonių. Bet kokiu atveju skolintis reikės, kitaip ekonomikos iš sąstingio neišjudinsime. Kur skolintis? Ar verta skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo? Manau, kad tai ne tiek ekonominis, kiek politinis klausimas ir sprendimas.“
Finansų analitikas Mindaugas Vaičiulis: „Valstybės skola didėja labai sparčiai. Ką daryti? Didinti mokesčius? Manau, kad mokesčių didinimo riba jau peržengta. Vėl teks skolintis, nes kitaip ekonomika liks sąstingyje. Tačiau svarbu, kur ir kiek skolinsimės ir kaip pasiskolinę lėšas panaudosime. Neužmirškime, kad skolų naštą vilksime labai ilgai. Galime guostis, kad Vakarų valstybės yra labiau prasiskolinusios nei mes, tačiau mes labai sparčiai jas vejamės ir, deja, lėšas naudojame labai neefektyviai.“
