Europos Parlamento sprendimas suteikė galimybę Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybėms pritarti prieš trejus metus Monrealyje pasiektam susitarimui. Kol kas iš penkiolikos ES šalių JT protokolą yra ratifikavusios tik Danija, Austrija, Ispanija, Švedija ir Nyderlandai. Kitos valstybės narės norėjo, kad pirma dokumentui pritartų Briuselis.
Didžiausia genetiškai modifikuotų javų gamintoja - Jungtinės Valstijos - JT protokolo nepasirašė, nes nepritaria eksporto žymėjimui ir importo draudimui.
ES aplinkosaugos komisarė Margot Wallstrom (Margo Valstriom) palankiai vertino Parlamento sprendimą, sakydama, kad jis "patvirtina ES pasiryžimą visiškai įgyvendinti biologinio saugumo protokolą". JT protokolas turėtų įsigalioti šį rudenį. Susitarimą turi ratifikuoti bent 50 iš 103 jį pasirašiusių valstybių. Iki šiol protokolą ratifikavo tik 49 šalys.
Švedijai atstovaujantis Europos Parlamento narys Jonas Sjoestedt (Jonas Sjonstetas) teigė, jog naujasis sprendimas paneigs teiginius esą ES nenori spręsti genetiškai modifikuotų grūdų problemos. "Naujosios taisyklės aiškiai sako, kad prekyba genetiškai modifikuotais organizmais, kurie yra neseniai sukurtos technologijos produktas ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ar aplinkai, turi būti pagrįsta atsargumo principu", - aiškino deputatas.
Šis principas leidžia besivystančioms šalims pasverti sveikatos ir ekonominės naudos privalumus bei suteikia joms teisę uždrausti į savo teritoriją įvežti maisto produktus, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų. "Šis teisės aktas turėtų padėti ES atsilaikyti prieš nesenus Jungtinių Valstijų administracijos kaltinimus esą dėl praėjusiais metais Afrikoje atmestos genetiškai modifikuoto maisto paramos reikėtų kaltinti ES, - sakė J. Sjoestedtas. - Pritardama šioms griežtoms naujoms taisyklėms ES padeda gauti galimybę šalims importuotojoms pasirinkti, ar pritarti genetiškai modifikuotam importui".