Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas: mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą. Sumažėjo gyventojų, prognozuojančių žymų savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą ir visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

Rugsėjo mėn. 6 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 58 – kad pablogėjo, o 37 procentai gyventojų sakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 3, 63 ir 34 proc.).

Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 11 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 44 – pablogėjimo (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 9 ir 52 proc.). 39 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 89 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 2 procentai – kad pagerėjo, 8 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 90, 1 ir 8 proc.). Rugsėjo mėn. 15 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 52 procentai prognozavo pablogėjimą, 29 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 11, 63 ir 21 proc.).

Rugsėjo mėn. 86 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (rugpjūčio mėn. – 91 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjo mėn. truputį skyrėsi: mieste jis buvo minus 40, kaime – minus 38.

Palyginti su rugpjūčio mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7, kaime – 9 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą ir mieste, ir kaime labiausiai lėmė optimistiškesnės šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo prognozės.

Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 14 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 54 iki 86 procentų, iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus padidėjimą – nuo 8 iki 43 procentų.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir pesimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 33 iki 44 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. ir šalies ekonominės padėties perspektyvas.