Norintys pasigaminti suvenyrą ar kitą gaminį su tūkstantmečio ženklu, turėjo gauti Lietuvos tūkstantmečio direkcijos leidimą. „Šiaip ženklą duodame, tačiau prašantiems jį naudoti ant dešros ar ant degtinės neleidome“, - sakė Lietuvos tūkstantmečio direkcijos vadovas Gediminas Ilgūnas.
Leisti naudoti tūkstantmečio ženklą buvo prašoma ant marškinėlių, kepuraičių, apyrankių, siuvinėtų maišelių, pakabukų, ženkliukų, puodelių, kilimėlių kompiuterinėms pelėms, kitokių suvenyrų.
„Daugiausia buvo įmonių, norėjusių pasigaminti suvenyrų savo reikmėms. Komercijai irgi buvo, tačiau ne tiek daug. Pavyzdžiui, didelės įmonės leido kalendorius ir juos platino kolegoms, partneriams. Muziejai leido kalendorius, kitos įmonės – saldainių dėžutes svečiams“, - pasakojo direkcijos specialistė Birutė Meškienė.
Su tūkstantmečio ženklu leistos įvairios knygos, mokyklos pagyrimais su tūkstantmečio simboliais apdovanojo vaikus, gimę kūdikiai taip pat gavo sveikinimus su tūkstantmečio ženklu. Tūkstantmečio ženklą norėjo naudoti visos šalies mokyklos, daugybė valstybinių įmonių, taip pat advokatų kontoros, turizmo įmonės.
„Tai tik teigiamas bruožas, kad dauguma ženklo nenorėjo parduoti. Jiems iš savęs kilo patriotizmas, jiems norėjosi ženklą kažkaip propaguoti. Juk galėjo ir apsieiti be to, tai – labai pagirtina“, - kalbėjo B. Meškienė.
Valstybė gamino ženkliukus, lankstinukus ir knygas
Visgi įsigyti simbolikos su Lietuvos vardo tūkstantmečio ženklu nėra lengva. Vilnietė Laima DELFI pasakojo ieškodama lauktuvių užsieniečiams išlaksčiusi visą Senamiestį. „Norėjau į Gruziją nuvežti lauktuvių – suvenyrų su tūkstantmečio simbolika. Deja, jų nepavyko rasti“, - sakė Laima.
„Suvenyrų yra, tačiau ne valstybės. Tai gali daryti tik įmonės. Mes neturime lėšų ir mums kaip biudžetinei įstaigai užsiimti komercija nepriklauso“, - aiškino G. Ilgūnas.
Pasak G. Ilgūno, iš reprezentacijai skirtų lėšų direkcija yra išleidusi ženkliukų su tūkstantmečio ženklu. 4 kalbomis apie tūkstantmetį išleisti lankstinukai. Lietuvos dailės muziejus išleido knygą-albumą „Lietuvos tūkstantmetis“.
Viena įmonių, prekiaujančių tūkstantmečio suvenyrais – „Maxima LT“. Pasak „Maxima LT“ atstovės ryšiams su visuomene Renatos Saulytės, bendrovė su tūkstantmečio ženklu gamino apyrankes, moteriškus, vyriškus, vaikiškus marškinėlius ir kepuraites.
Prekyba šiais gaminiais pradėta vasarį. Per tą laiką parduota apie 1100 apyrankių, per 3200 marškinėlių, per 1000 kepuraičių.
Reklamos specialistas pasigedo pasididžiavimo tūkstantmečiu
„Matosi, kad kažkas kažką darė, spėtina, kad gamino suvenyrus. Bet turbūt nei padarė padoriai, nei tai padoriai pasimatė, nei kas padoriai pasinaudojo. Manau, tai labai standartinis reikalas, kaip dažnai įvyksta su tokio pobūdžio dalykais“, - situaciją komentavo reklamos agentūros „Not Perfect | Y&R" direktorius Paulius Senūta.
Pasak P. Senūtos, nesijautė, kad dėl tūkstantmečio būtų sukurtas didelis pasididžiavimas. Nors matėsi iniciatyvų, tačiau teigiamų emocijų esą buvo labai mažai.
Pašnekovas spėja, kad jei kas ir buvo gaminama, tai „pagal instrukciją“ - kad kažkas galėtų užsidėti varnelę. „O kad kažkam nuo to geriau, gražiau, jausmingiau, arčiau širdies ir panašiai... Manau, daug projektų taip ir vyksta – kažkas kažkam paliepė padaryti, kažkas kažką įgyvendino, svarbu, kad varnelę užsidėjo“, - kalbėjo „Not Perfect | Y&R" direktorius.
