„Pelno mokestis gali būti tikrai mažinamas nuo šių metų pabaigos, tokie planai tikrai yra. Lygiai taip pat kaip yra planai, kad „Sodros“ įmokos būtų didinamos 2 proc. (...) Esame sutarę, kad visiems kitiems mokesčiams yra skelbiamas permainų moratoriumas. Pažadame nedidinti kitų mokesčių. Ne vieną kartą esame sakę, kad esame pasirengę neatidėliotinai mažinti mokesčius, jeigu pamatysime, kad krizė tikrai yra pasibaigusi ir ekonomika sugeba generuoti daugiau pajamų su mažesniais mokesčiais“, – pirmadienį po susitikimo dėl nacionalinio susitarimo sakė A. Kubilius.
Jis pripažino, kad šią idėją pasiūlė pramonininkų atstovai, profesinės sąjungos esą neprieštaravo.
„Mes negalime sakyti, kad jau galutinai tokia formuluotė (pažadas nedidinti mokesčių – DELFI) tikrai bus patvirtinta, nes Finansų ministerija žiūri į šią formuluotę šiek tiek jautriai. Finansų ministerija nori turėti laisvesnes galimybes dinamiškai reaguoti į iškilusius iššūkius“, – pripažino premjeras.
Už pelno mokestį nori „Sodros“ įmokų
Nors pirmadienį ministras pirmininkas ir Vyriausybės socialiniai partneriai posėdžiavo daugiau nei dvi valandas, galutinio sutarimo dėl Nacionalinio susitarimo nerasta.
Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis žurnalistams po posėdžio sakė, kad profsąjungos dokumento projekte pasigedo nekilnojamojo turto mokesčio.
„Kalbėjom, kalbėjom, o jis paskutiniame variante lyg ir išnyko. Trūksta konkretumo ir datų, kada pasibaigs mažinimas. Taip pat mes norėtume aiškesnių formuluočių kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, kad Vyriausybė neinicijuos teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius, pakeitimų. Šiandien tampėm paklodę į vieną ir į kitą pusę, ačiū Dievui, kad jos nesuplėšėme ir diskutuosime toliau“, – dėstė V. Puskepalis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tvirtino, kad kol kas neaišku, ant kieno pečių guls 2 proc. didinamos „Sodros“ įmokos. Profsąjungos nori, kad jas prisiimtų darbdaviai.
„Mes sutikome su pelno mokesčio mažinimu su išlyga, kad „Sodros“ mokesčio didinimą prisiima darbdaviai. Taip pat sutarėme, kad biudžetinių įstaigų darbuotojams ir valstybės tarnautojams baziniai dydžiai nebus mažinami per Nacionalinio susitarimo laikotarpį“, – kalbėjo jis.
Profsąjungiečių tvirtinimu, įgyvendinus šiuos jų siūlymus, Nacionalinis susitarimas bus pasirašytas.
Prašo nemažinti pensijų
Tuo tarpu pensininkų atstovai prieštarauja Vyriausybės planams mažinti pensijas ir viliasi susitarti, kad šios išmokos nebūtų liečiamos.
„Jos yra uždirbtos labai sunkiai ir sunkiu laikmečiu, taip pat jos yra palyginti mažos, todėl jos neturi būti liečiamos. Šio klausimo mes neaptarėme iki galo ir derybos dar tęsis. Galbūt mes surasime išeitį“, – kalbėjo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė.
Jos nuomone, dirbančių pensininkų pensijos taip pat neturėtų mažėti, galbūt esą galima būtų numatyti amžių, iki kada pensininkas galėtų dirbti.
„Juk pensininkas bedirbdamas prisiduria prie tos vargingos pensijos ir šiaip taip išgyvena. Be to, jis moka mokesčius valstybei“, – sakė ji.
Tuo tarpu Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ valdybos narys Jonas Treinys kalbėjo, kad nors pastaraisiais metais pensijos didėjo mažiau nei kitos socialinės išmokos, tačiau „Bočiai“ siūlo savo kompromisą – vienas žmogus turėtų gauti vieną pensiją arba vieną socialinę išmoką.
„Negali būti taip, kad žmogus gauna dvi, tris pensijas, o po to dar gauna įvairias išmokas“, – tvirtino J. Treinys.
DELFI primena, kad vasarą Vyriausybė verslo ir profsąjungų atstovams pateikė Nacionalinio susitarimo projektą, kuris apėmė būsimus mokesčių didinimus, biudžeto išlaidų ir išmokų mažinimus ir kitus siūlomus pakeitimus.
Esą susitarus ir įgyvendinus Vyriausybės siūlymus, šalis galėtų greičiau išbristi iš ekonominės krizės, būtų subalansuoti jos finansai ir 2012 m. įvestas euras. Tačiau derybos dėl dokumento pasirašymo trunka ne vieną mėnesį ir kol kas galutinio sutarimo nėra.
Tuo tarpu pramonininkai yra parengę savo dešimt puslapių pasiūlymų, kuriuos reikėtų įtraukti į Nacionalinį susitarimą, paketą.
