"Skolų problema Lietuvoje yra labai didžiulė ir ji tikrai nemažėja. 2002 metų pabaiga pasižymėjo itin stambių statybos bendrovių bankrotais. Vien į „Žvilgsnio iš arčiau“ akiratį už neatsiskaitymus su savo kreditoriais papuolusios statybos bendrovės turi daugiau kaip 100 mln. litų skolų“, - sakė „Žvilgsnio iš arčiau“ direktorius Gediminas Žiemelis.
Pasak jo, Lietuvoje yra daug bendrovių, kurios linkusios apgauti savo tiekėjus.
„Džiugina tik tai, kad su piktybiškais skolininkais susidūrusios bendrovės pradeda atkreipti dėmesį į prevencines priemones. Dėka operatyvios ir išsamios prevencinės finansinės informacijos per pastaruosius pusę metų „Žvilgsnio iš arčiau“ klientams pavyko išvengti apie 7 mln. litų nuostolių, kurie būtų atsiradę pateikus prekes ar paslaugas nemokiems pirkėjams“, - teigė G.Žiemelis.
Jis sakė, kad norint tinkamai organizuoti savo verslą, klientus bei partnerius reikia skirstyti į tam tikras rizikos grupes, kurioms rekomenduojama taikyti skirtingas prekių tiekimo ir kreditavimo sąlygas.
Pasak G.Žiemelio, ypatingai didelė negrąžinamų skolų problema yra tarp fizinių asmenų. „Be to, jų rinka yra beveik 10 kartų didesnė nei juridinių, todėl būtina kryptingai ir preciziškai kurti bei tobulinti produktus, skirtus fizinių asmenų skolų prevencijai ir išieškojimui“, - sakė G.Žiemelis.
Pasak jo, nuo 2003 metų liepos 1 dienos įsigaliosianti nauja Asmens duomenų apsaugos įstatymo redakcija labai palengvins asmenų kreditingumo nustatymo organizavimą, aiškiai reglamentuos, ką gali daryti kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovė, norinti padėti atgauti skolas iš debitorių arba užkirsti kelią įsiskolinimui.
„Naujos redakcijos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas suteiks daugiau galimybių kredito įstaigoms išsamiau sužinoti apie skolininką ir priimti sprendimą dėl skolinimo sąlygų. Naujoji įstatymo redakcija yra žymiai liberalesnė - apibrėžta, kaip turi būti tvarkomi asmens duomenys asmens mokumui įvertinti bei įsiskolinimui valdyti“, - sakė G.Žiemelis.
„Žvilgsnio iš arčiau“ tyrimų duomenimis, dažniausiai vienam subjektui skolingas fizinis asmuo paprastai turi ir kitų kreditorių. „Gana dažnas atvejis, kai vienai įmonei įsiskolinęs fizinis asmuo kreipiasi į kitas bendroves, kuriose taip pat neatsiskaito už suteiktas prekes ar paslaugas. Tai susiję su asmenų turtinės padėties ir pajamų sumažėjimu“, - sakė G.Žiemelis.
Anot jo, naujoji įstatymo redakcija leis kredito įstaigoms, prieš skolinant, sužinoti fizinio asmens finansinius pajėgumus ir jų kitimą, kas daro įtaką atsiskaitymams ir jų reguliarumui.
„Remiantis tarptautine praktika, fizinis asmuo keičia darbovietę vidutiniškai vieną kartą per septynerius metus, o per dešimt metų nedirba apie septynis mėnesius, todėl ne visada turi pajamų bei gali vykdyti savo kreditorinius įsipareigojimus. Lietuvoje tokia statistika nėra daryta, tačiau artimiausiu metu „Žvilgsnis iš arčiau“ ketina tai atlikti“, - sakė G.Žiemelis.
