„Aukštaitijos vandenys“ juos paėmė iš sąžiningųjų vandens vartotojų – savo klientų. Tačiau jau po kelių dienų nuo nemažos dalies įrenginių spynos dingo. Bendrovė jų nespėja keisti. Vienai spynai pakeisti reikia apie 12 litų.
„Aukštaitijos vandenų“ atstovas spaudai Svajūnas Mikeška sakė, kad, jei spynos ir toliau dings, vandentiekio kolonėlių rakinimo projektas neatsipirks. Taigi vandens vartotojų pinigai bus išmesti į balą.
Apskaičiuota, kad investicijos į apsaugą nuo ilgapirščių atsipirktų tada, jei iš vandentiekio kolonėlių nebūtų pavogta 400 tūkstančių talpyklų po penkis litrus vandens. Būtent tokia plastikine tara, vadinamaisiais „bambaliais“, gyventojai iš kolonėlių velka pavogtą vandenį. Yra ir tokių, kurie įsigudrina už dyką prisipildyti ir 200 litrų talpos statines.
Meras paragino užrakinti
Kad vandentiekio kolonėles reikia saugoti nuo vandens vagių, buvo kalbama jau ne vienerius metus. Tačiau šią vasarą, kai „Aukštaitijos vandenys“ panoro pakelti vandens ir nuotekų tvarkymo kainas, nepatenkinti gyventojai dar kartą pirštu pabaksnojo į įrenginius.
„Vieniems vandens kainas keliate, o kitiems leidžiate jį vogti“, – rugpjūtį miesto Savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje dėl kainų didinimo bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ priekaištavo gyventojai.
Tą kartą miesto meras Povilas Vadopolas liepė įmonei pagaliau įvesti tvarką – rakinti vandentiekio kolonėles. Bendrovė, suprasdama, kad priešgyniauti dabar netinkamas laikas, suskato rūpintis apsauga.
Jau po kelių savaičių ant 33 mieste esančių vandentiekio kolonėlių atsirado spynos. Gyventojams, kurie naudojasi šiais įrenginiais ir yra sudarę sutartis su bendrove, buvo išdalinti raktai ir prisakyta neduoti jų kitiems.
Jau po paros spynos nebeliko vandentiekio kolonėlėje prie Perkūno ir A.Smetonos gatvių sankirtos. Dar po kelių dienų spynos dingo nuo įrenginių, esančių Sodų, Radijo, J.Tilvyčio, Nevėžio Vasario 16-osios, Staniūnų, J.Basanavičiaus gatvėse. Be to, kai kurių vandentiekio kolonėlių naudotojai jau ėmė prašyti pakeisti sugedusias spynas.
Aritmetika verčia abejoti
„Aukštaitijos vandenys“ skaičiuoja, kad investicijos į vandentiekio kolonėlių apsaugą kasdien auga. Ir neaišku, ar jos apskritai pasiteisins. Pasak S.Mikeškos, apskaičiavus, kiek bendrovė gauna pajamų iš vandentiekio kolonėlių naudotojų, matyti, kad į spynas investuotos metų pajamos.
Panevėžiečiai, kurie legaliai pilasi vandenį iš vandentiekio kolonėlių, bendrovei per metus sumoka apie 4 tūkstančius litų. Mokestis skaičiuojamas imant vidurkį – 20 litrų per parą vienam gyventojui. Tiek vandens iš įrenginio kainuoja 4,40 cento. Vienas gyventojas per mėnesį už vandenį sumoka kiek daugiau nei vieną litą.
Kaip tikino S.Mikeška, spynų įrengimas finansiškai atsipirktų, jeigu atsitiktų toks stebuklas, kad gyventojai jų nebenuiminės ir nepavogs apie 2 milijonų litrų vandens, arba 400 tūkstančių „bambalių“ po penkis litrus.
Rodo pirštu į tiekėjus
Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka, paklaustas, ar Savivaldybė suka galvą, kaip padėti savo įmonei „Aukštaitijos vandenys“ taupyti vandens vartotojų pinigus, atsakė, kad tai turėtų būti pačios bendrovės galvos skausmas.
„Aukštaitijos vandenys“ būtų už tai, kad vandentiekio kolonėlių apskritai nebeliktų, tačiau žino, kad tai nerealu, nes ne visi namai dar turi galimybę būti prijungti prie centralizuoto vandentiekio. Be to, kai kurie gyventojai atsisako motyvuodami lėšų stoka.
Jie reikalauja, kad Savivaldybė arba „Aukštaitijos vandenys“ atvestų vandentiekį į jų namus. Pastarosios tikina tokioms investicijoms neturinčios lėšų.
