Neseniai pirmą kartą mūsų šalies istorijoje bendrovė „Margasmiltė“ užsimojo išgauti giliai žemėje glūdintį anhidritą – pradėti eksploatuoti bevandenius gipso telkinius. Šis sumanymas gimė prieš dvejus metus. Jei jį pavyktų įgyvendinti, Lietuvoje atsirastų nauja kalnakasybos pramonės šaka, būtų sukurta daug darbo vietų, pagyvėtų eksportas.

Slypi didžiuliai klodai

Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vida Gasiūnienė įsitikinusi, kad šalyje yra didelių anhidrito telkinių. „Tačiau jo eksploatacija labai brangi, reikalaujanti didelių investicijų, nes šachtas reikia kasti labai giliai, – sakė ji. – Antra vertus, anhidrito gavyba yra saugi darbininkams ir visai neteršia aplinkos, šachtose negali susikaupti pavojingų dujų.“

Anhidritas – sulfatų klasės mineralas ir nuosėdinė uoliena. Jis naudojamas trąšų, statybinių medžiagų, plastiko, popieriaus, baldų gamybos pramonėje. Į Lietuvą jis įvežamas iš Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, nors mūsų šalyje jo yra trilijonai tonų. Tačiau jo klodai slepiasi maždaug 300 m gylyje.

Ištirta, kad anhidrito gana gausu Kauno regione. Dar sovietmečiu netoli Garliavos gyvenvietės, šalia Pagirių kaimo, geologai žvalgė galimybes išgauti anhidritą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Vyriausybė ketino pradėti šių iškasenų gavybą. Parengtą projektą gerai įvertino vietos ir užsienio ekspertai, jį planuota pradėti įgyvendinti 1996 m. Tačiau prasidėjus ūkio nuosmukiui tam lėšų neskirta.

Kas gilias šachtas

Kasti anhidritą prieš dvejus metus sumanė bendrovė „Margasmiltė“. Ilgai truko tinkamo sklypo paieška, tebevyksta poveikio aplinkai tyrimas. Projektui reikės 160–200 mln. Lt. „Projektu domisi užsienio bendrovės, – teigė „Margasmiltės“ atstovas Tomas Bodrijė. – Rimtų ketinimų investuoti pareiškė įmonės „Knauf“ ir „Lafarge“. Neatmetame galimybės viską daryti savo jėgomis. Kreipsimės į bankus sindikuotos paskolos, pradėjome derybas su keliais užsienio investicijų fondais.“

Pasak T.Bodrijė, šalia Kauno per 2–3 metus tikimasi iškasti dvi apie 300 m gylio šachtas. Vienoje dirbs žmonės, kita bus skirta ventiliacijai ir iškasenoms iškelti. „Per tą laiką bendradarbiausime su mokymo įstaigomis, kad jos parengtų reikiamus specialistus, kviesime jų ir iš Lenkijos, kur gilios anhidrito eksploatacijos tradicijos, kreipsimės į darbo biržas, kad jos pagelbėtų perkvalifikuoti statybos sektoriaus darbuotojus“, – pasakojo T.Bodrijė.

Kasykloje planuojama įdarbinti apie 700 žmonių. „Įskaitant įmones, kurios perdirba anhidritą, transportavimą, iš viso galima sukurti 1,5 tūkst. darbo vietų“, – mano T.Bodrijė.

Iš pradžių daugiausia tikimasi uždirbti iš eksporto, vėliau, manoma, kad vis daugiau vietinės žaliavos naudos vietos įmonės. Vienos tonos anhidrito kaina yra 250 Lt. Jo per metus žadama išgauti apie milijoną tonų. „Projektas turėtų atsipirkti per 10 metų“, – mano T.Bodrijė.

Turime nemažai išteklių

Vilniaus universiteto profesorius Algirdas Jurgaitis sakė, kad šalyje šiuo metu yra naudojamos kelios iškasenos. „Daugiausia naudojame žvyrą: jis reikalingas kelininkams, statybininkams, – kalbėjo jis. – Cemento gamyklos daug naudoja lietuviškos klinties, kelininkai skaldai gaminti perka dolomitą.“

Naudinga iškasena laikomas ir iš gilesnių klodų išgautas molis. Jį naudoja kelios plytų gamyklos, penktadalis molio įeina ir į cemento gamybos procesą.

Paprastas smėlis išgaunamas gaminti skiedinius, silikatines plytas. Turime ir kvarcinio smėlio karjerų prie Anykščių. Jo reikia stiklo fabrikams.

„Mažais kiekiais panaudojamas ir glaukonitinis (žaliasis) smėlis, – pasakojo A.Jurgaitis. – Bet jis masiškai neišgaunamas, nes turi mažą paklausą ir kartais naudojamas pagaminti įdomesnį tinką, kuris būna žalias.“

Nedidelius naftos telkinius Lietuvos pajūryje A.Jurgaitis laiko egzotiška iškasena. „Jų nauda ūkiui labai maža, todėl didelės reikšmės jai neskirčiau“, – aiškino jis.

Dzūkijos regione slepiasi geležies rūdos telkiniai. Tačiau jos gavyba būtų brangi ir niokojanti aplinką, o juk šioje Lietuvos dalyje veši grybai, uogos, miškai turtingi retų gyvūnų ir augalų.

Pagaliai į ratus

Geologė V.Gasiūnienė minėjo, kad anhidrito kasyba yra viena švariausių ir visiškai nekenkia aplinkai. Tačiau verslininkai susidūrė su netikėtomis kliūtimis. „Margasmiltei“ įsigijus sklypą šachtų statybai, pasipylė vietos gyventojų skundai įvairioms instancijoms.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas neabejoja, kad šachtos eksploatacija būtų labai naudinga savivaldybei. „Turėtume daug naujų darbo vietų, o rajono biudžetas per mokesčius gautų papildomų pajamų, – aiškino jis. – Savivaldybės specialistai lankėsi tokioje pat kasykloje Lenkijoje ir įsitikino, kad ji visiškai nekenkia aplinkai.“

Pasak mero, „Margasmiltė“ susidūrė su asmeniniais interesais. „Viena garsi ponia sukėlė sumaištį ir sukurstė gyventojus, kad šis projektas būtų vilkinamas“, – mano V.Makūnas.

Pasirodo, projektui pagalius į ratus kaišioja su Kauno Daktarų grupuote siejamo Rolando Michalskio žmona, aktyvi Tautos prisikėlimo partijos veikėja Rasa Lebedevienė.

T.Bodrijė teigimu, R.Michalskio žmonos artima giminaitė siūlė jam įsigyti sklypą ir prašė 5 mln. Lt. Neįvykus sandoriui, netrukus pasipylė gyventojų protestai, paskleisti gandai, kad šioje vietoje planuojama laidoti Ignalinos atominės elektrinės atliekas. Projektą itin priekabiai ėmė vertinti ir Aplinkos ministerija, kuriai vadovauja į skandalus klimpstančios Tautos prisikėlimo partijos deleguotas ministras Gediminas Kazlauskas.