„Mes grįžtame prie baudžiavos, kuri buvo panaikinta. Jūs norite tapti ponais, o mes tapsime baudžiauninkais. Ką ponas pasakė, tą baudžiauninkas turi dirbti“, – pasiūlymais piktinosi Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis.
Profsąjungos, vieningai nepritariančios projektui, tvirtina, kad šiais Darbo kodekso pakeitimais norima atsisakyti viršvalandžių apmokestinimo.
„Pagal jūsų siūlomą variantą, vieną dieną dirbi dvi valandas, o kitą dieną – 13 val., o galutinės dirbtos valandos bus susumuojamos po keturių mėnesių, tai tada ir paaiškės, kiek viršvalandžių jis dirbs? Jūs siūlote tokį jovalą, kad po to darbuotojai nesusiorientuos“, – piktinosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.
Jam pritarė ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, tvirtinanti, kad pritarus šiems siūlymams, žmonės bus „išeksploatuoti“ ir tai neduos naudos darbuotojams.
„Šiuo įstatymu visiškai naikinami viršvalandžiai, nes keturių mėnesių laikotarpis leis darbdaviui kompensuoti dirbtas valandas ir nemokėti viršvalandžių. Man keista, kodėl dabar, kai didėja nedarbas, nėra kuriamos naujos darbo vietos, o ilginama darbo diena tiems patiems darbuotojams. Taip pat, jūs turbūt žinote, kad ilgėjant darbo dienai mažėja ir darbo našumas“, – kolegoms antrino LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.
„Tarkimės per kolektyvinę sutartį iki vergovinių santykių, bet aš matau, kad darbdaviai nenori tartis – jie iš karto nori tapti vergvaldžiais“, – ragino „Solidarumo“ pirmininkė Aldona Jašinskienė, taip pat pirmininkavusi Trišalės tarybos posėdžiui.
Geriau bus planuojamas laikas
Tuo tarpu Vyriausybės sudarytoje Saulėtekio komisijoje dirbantis advokatas Rimantas Stanevičius atmetė kaltinimus, kad darbuotojai nežinos, kaip ir kurią dieną reikės dirbti. Jo teigimu, darbuotojai ir toliau dirbs pagal sudarytus darbo grafikus, tiesiog juos darbdavys galės padaryti lankstesnius.
„Darbuotojas ir toliau dirbs darbo grafe nustatytu laiku. Šio projekto tikslas yra tą darbo grafiką padaryti lankstesnį. Be to, nesiūloma keisti savaitės darbo laiko ir jis turėtų likti 40 val., tiesiog siūloma per dieną nebūtinai dirti aštuonias valandas“, – Trišalės tarybos posėdyje kalbėjo advokatas.
Jo teigimu, dabar oficialiai viršvalalandžiai yra iš esmės draudžiami, todėl darbdavys negali už juos ir mokėti.
„Turbūt joks darbdavys nesvarsto alternatyvos, kad aš dabar prarasiu klientą, bet nepažeisiu teisės aktų. Tai nori ar nenori, tie viršvalalandžiai yra dirbami, kad įmonė kažkokiu būdu galėtų išlikti, tačiau jie negali būti žymimi. Jeigu jie nežymimi, už juos nemokama, o mes siūlome leisti dirbti viršvalandžius“, – sakė R. Stanevičius.
„Negąsdinkime žmonių, kad tai yra baudžiava ar šeimos politikos griovimas, o kalbėkime apie geresnį darbo laiko planavimą“, – į profsąjungas kreipėsi teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.
DELFI primena, kad Vyriausybės sudarytos Saulėtekio komisijos siūlymu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos Darbo kodekso pataisos, kuriose norima išbraukti nuostatą, kad viršvalandžiai yra draudžiami, vietoj to siūloma įrašyti sąlygą, kad jie leidžiami darbuotojui sutikus raštu.
Taip pat siūloma darbo dienos trukmę riboti tik daliai žmonių, pavyzdžiui, nepilnamečiams ar dirbantiems naktį, o visiems kitiems įvesti suminę darbo apskaitą, pagal kurią būtų reikalaujama per 4 mėnesių ataskaitinį laikotarpį išlaikyti 40 darbo valandų arba 48 val. kartu su viršvalandžiais per savaitę vidurkį.
Parengtose pataisose siūloma palikti galioti nuostatą, kad bendra darbo savaitės trukmė kartu su viršvalandžiais negali viršyti 48 val., tačiau norima atsisakyti galiojančios tvarkos, kad naktinis darbas turi būti trumpesnis viena valanda nei įprasta darbo diena.
