Dar 1925 m. JAV buvo priimtas Federalinės pagalbos kelių statybai aktas (angl. Federal-Aid Highway Act), numatantis sukurti automagistralių sistemą, pavaldžią valstijoms. Tuo metu dauguma amerikiečių vis dar važinėjo arkliais traukiamomis brikelėmis, o iš Didžiosios depresijos išriedėjo sėdėdami automobiliuose – būtent kelių infrastruktūros statyba paskatino naujo gyvenimo būdo atsiradimą: suklestėjo automobilių pramonė, darbo jėga tapo judri, atsirado nuolatinio kraustymosi sindromas.

1933 m. JAV priimtas Nacionalinės ekonomikos atkūrimo įstatymas ir įkurta viešųjų darbų administracija. Taip pradėta organizuota kova su nedarbu: amerikiečiai užsidirbdavo duonos kąsniui, ir ne tik tiesė kelius, statė tiltus, bet ir sausino maliarines zonas, tvirtino upių krantus, statė potvyniams atsparius įtvirtinimus. Ir nors F. Roosveltas į JAV istoriją įėjo kaip prezidentas, net 635 kartus vetavęs Kongreso priimtus įstatymus, per Didžiąją depresiją JAV pastatyta 664 tūkst. mylių naujų kelių, 77 tūkst. naujų tiltų, 285 nauji oro uostai, 122 tūkst. visuomeninių pastatų, tarp jų – naujų mokyklų ir ligoninių. Šiais metais priėmęs Amerikos ekonomikos atkūrimo ir reinvestavimo aktą (angl. American Recovery and Reinvestment Act of 2009) Vašingtonas kelių ir tiltų statybos sektoriui skyrė 27 mlrd. JAV dolerių.

Užkrečiamas pavyzdys

Daugeliui pasaulio šalių dūstant recesijos gniaužtuose, Kinija demonstruoja nemenką ekonomikos augimą – 2009 m. pirmąjį pusmetį šios šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 7,1 procento. Nors augimas ir taip didelis, 2009–2010 m. vyriausybinis ekonomikos skatinimo planas numato net 586 mlrd. JAV dolerių investicijas į infrastruktūrą, iš kurių 88 mlrd. dolerių skiriami geležinkeliams tiesti ir modernizuoti. Vien per penkis pirmus šių metų mėnesius nutiesta 1 943 tūkst. km naujo geležinkelio, o darbai kainavo 22 mlrd. dolerių.

Nemažiau dėmesio kinai skiria ir greitkelių statybai, ir kaimo kelių kokybės gerinimui. 2007 m. Kinijos greitkelių tinklas siekė 53,6 tūkst. km, o 2020 m. planuojamas bendras ilgis – net 3 mln. kilometrų. Komentuodami skaičius, rodančius jų ekonomikos augimą, kai kitų šalių traukiasi, Kinijos valdžios atstovai atsako: mes racionaliai investuojame, o mūsų prioritetai – socialinių būstų statyba, kaimo infrastruktūros gerinimas, automobilių kelių ir geležinkelių tiesimas.

Istorinė JAV patirtis galbūt pritaikoma su tam tikromis išlygomis, tačiau F. Roosvelto politikos pavyzdžiu naudojasi ne tik kinai. Vokietija ekonomikai skatinti 2009–2010 m. skiria 50 mlrd. eurų, iš jų po 11 mlrd. eurų kasmet – transporto infrastruktūrai. Tai 9 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Prancūzija į viešąjį sektorių iki 2011 m. ketina investuoti 5 mlrd. eurų ir skatina nacionalinius geležinkelius, Paryžiaus transporto tarybą bei pašto skyrius didinti investicijas. Priimtas sprendimas statyti 4 naujas greitųjų traukinių geležinkelio linijas.

Didžioji Britanija 2009–2011 m. ekonomikos skatinimo plane transporto infrastruktūrai skiria 40 mlrd. svarų, iš jų šiais metais ketinama panaudoti 14 milijardų. Jau priimtas sprendimas dėl naujo greitųjų traukinių geležinkelio linijos projekto, vykdoma daug elektrifikacijos projektų. Kad sušvelnintų recesijos padarinius, transporto sektoriui britai skyrė 30 proc. didesnį finansavimą, nei buvo planuota anksčiau.

Kanada šiemet kelių, geležinkelių ir jūrų infrastruktūrai finansuoti skyrė 33 mlrd. JAV dolerių – būtent transporto sektorius šioje šalyje pasirinktas kaip pagrindinis, galintis paskatinti ekonomiką augti.

Švedija kelių darbų finansavimą padidino penktadaliu, o Islandija, pernai rudenį patyrusi tikrą ekonominį krachą, keliams skyrė rekordinę sumą per visą šalies istoriją – investicijas padvigubino. Į kelius nutarė investuoti net Islandijos pensijų fondas.

Kaimynai lenkai taip pat nesnaudžia: šiais metais į valstybinių kelių sektorių jau investuota daugiau kaip 30 mlrd. zlotų. Lenkijos valstybinių kelių ir autostradų generalinės direkcijos vadovas Lechas Viteckis tikina, kad 2008–2012 m. plane numatyta nutiesti kelis tūkstančius kilometrų automagistralių. Be to, Lenkijoje intensyviai taikomi nauji finansavimo modeliai – projektai, partnerystės pagrindu finansuojami valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (ES) paramos ir privataus kapitalo lėšomis.

Kas naudinga Lietuvai?

Lietuvoje 2008 m. valstybinis kelių infrastruktūros finansavimas siekė 2,15 mlrd. litų (Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos – 1,8 mlrd. Lt, ES struktūrinių fondų lėšos – 0,35 mlrd. Lt).

Į sektorių investuotas 1 litas papildomai pritraukė 0,22 lito struktūrinių fondų lėšų. Jeigu būtų buvęs išlaikytas planuotas 2009 m. investicijų ir struktūrinių fondų dydis, 1 litas, investuotas iš biudžeto į kelių statybos sektorių, pritrauktų 0,32 lito struktūrinių fondų lėšų. Deja, šiais metais kelininkams vietoj planuotų 1,8 mlrd. teko tik 737 mln. litų.

Ieškodami atsakymo į klausimą, kodėl valstybei verta rimčiau atsigręžti į kelius ir galbūt pasirinkti šį sektorių kaip lokomotyvą, išjudinsiantį ekonomikos traukinį, pateiksime kai kuriuos hipotetinius skaičius, liudijančius tiesioginę investuotų biudžeto lėšų grąžą. Taip pat – naudą valstybei ir visuomenei.

Valstybei investavus 100 mln. litų (15 proc.) biudžeto lėšų ir pasinaudojus 667 mln. litų (85 proc.) ES parama, kaip pagrindiniai mokesčiai valstybei grįžta tokios sumos:

· Sukuriama 645 mln. Lt vertės, ši suma apmokestinama 21 proc. PVM (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.).

· Sumokamas PVM – 135,45 mln. Lt.

· Darbo užmokesčio fondas sudaro 20 proc. projekto vertės – 129 mln. Lt.

· Gyventojų pajamų mokestis (20 proc.) – 14,767 mln. Lt.

· Privalomasis sveikatos draudimas (6 proc.) – 590,7 tūkst. Lt.

· „Sodra“ (3 proc.) – 2, 953 mln. Lt.

· „Sodra“ (30,98 proc.) – 30,499 mln. Lt.

· Garantinis fondas – 98,45 tūkst. Lt.

· Iš viso – 48,9 mln. Lt.

· Apmokestinamoji vertė, skaičiuojant pelno mokestį (vidutinė pelno norma apie 5 proc.) – 32, 25 mln. Lt.

· Pelno mokestis – 6,45 mln. Lt.

· Mokesčiai valstybei iš projekto –190,8 mln. Lt.

Net ir turėdami omeny, kad šie skaičiai kai kuriais atvejais apytiksliai, matome, kad, valstybei investavus 100 mln. litų., kaip mokesčiai grįžta per 190 mln. litų. Kitais žodžiais tariant – beveik dvigubai daugiau.

Asociacija „Lietuvos keliai“ atkreipia dėmesį ir į netiesioginį poveikį biudžetui:

· Išlaikomos darbo vietos, nereikia mokėti socialinių išmokų.

· Laiku atliekamai transporto infrastruktūros priežiūrai ir nuosekliam atnaujinimui reikia kelis kartus mažiau lėšų, nei sustabdžius ar sulėtinus transporto infrastruktūros plėtrą.

· Gera transporto infrastruktūra sudaro sąlygas verslo plėtrai ir užsienio investicijų pritraukimui.

· Šiame sektoriuje daugiausia naudojamos vietinės žaliavos ir paslaugos – taip skatinamos ir kitos Lietuvos ūkio šakos.

· Prastėjant transporto infrastruktūros kokybei, blogėja Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, įvaizdis.

· Tinkama kelių priežiūra mažina avaringumą.