Gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas: daugiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą. Padaugėjo gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, truputį blogiau buvo vertinama galimybė nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Rugpjūčio mėn. 3 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 63 – kad pablogėjo, o 34 procentai gyventojų sakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (liepos mėn. – atitinkamai 4, 58 ir 38 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 9 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo,
52 – pablogėjimo (liepos mėn. – atitinkamai 9 ir 49 proc.). 32 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 90 procentų gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 1 procentas – kad pagerėjo, 8 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (liepos mėn. – atitinkamai 89, 1 ir 9 proc.). Rugpjūčio mėn. 11 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 63 procentai prognozavo pablogėjimą, 21 procentas teigė, kad padėtis išliks tokia pati (liepos mėn. – atitinkamai 13, 58 ir 25 proc.).
Rugpjūčio mėn. 91 procentas gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (liepos mėn. – 88 proc.).
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 20 procentinių punktų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
